Mažos liaukos sutrikimas gali sukelti didelį pavojų

Kovo 30 d. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje vykusios paskaitos „Skydliaukė. Mitai ir tikrovė“, kurią skaitė gydytoja Jūratė Milaknienė, galėjo klausytis ne tik prieniečiai. Jau tapo įprasta, kad tiesioginę renginio transliaciją galima matyti ir bibliotekos padaliniuose Stakliškėse, Jiezne, Balbieriškyje, Veiveriuose, Pakuonyje.

Skydliaukės ligos pasaulyje labai paplitusios. Jos stoja į vieną gretą su cukriniu diabetu ar kraujotakos sistemos ligomis.

Mokslininkai nesutaria, kodėl susergama skydliaukės ligomis. Manoma, jog tam turi įtakos paveldėjimas, jodo trūkumas, nuolat patiriama įtampa, nėštumas, vaistų, turinčių savyje jodo, vartojimas, sezoniškumas, ekologinė ir radiacinė aplinka.

Jeigu cukrinio diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų priežastis – na, nors keletą, – dažnas galėtų išvardinti, tai skydliaukės susirgimų – vargu. Blogiausia, kad skydliaukės net nelaikome svarbia, kol nesusergame. Todėl labai svarbu šviesti visuomenę, kalbėti apie tai, kas yra skydliaukė, kokie yra jos sutrikimo simptomai, kada verta susirūpinti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nusiųs pas gydytoją endokrinologą.

Į visus šiuos ir paskaitos metu užduotus klausimus atsakė Prienų ligoninės direktorė, gydytoja endokrinologė Jūratė Milaknienė. Pasinaudodami gydytojos pranešimu, pamėginsime ir laikraščio skaitytojams išsamiai ir paprastai paaiškinti apie skydliaukę ir jos sutrikimo priežastis, kurios sukelia skydliaukės ligas.

Kas yra skydliaukė ir kokia jos funkcija?

Dauguma žmonių žino, kur yra struma, tačiau nieko nėra girdėję apie skydliaukę. Kas gi ta skydliaukė? Skydliaukė – maža endokrininė liauka (sveria 15–30 g), susidedanti iš dviejų sujungtų tarpusavyje skilčių, savo forma primenanti drugelį. Ji yra kaklo priekinėje dalyje, žemiau gerklų (Adomo obuolio).

Pagrindinė skydliaukės funkcija – hormonų gamyba; šį procesą reguliuoja galvos smegenyse esanti hipofizė. Nors ir maža, skydliaukė yra vienas iš svarbiausių organų, reguliuojančių gyvybines organizmo funkcijas. Reguliuodami medžiagų apykaitą, skydliaukės hormonai veikia visų, daug didesnių ir, atrodytų, svarbesnių organų veiklą. Skydliaukė – kaip tas reguliuojantis sankryžą šviesoforas: kol jis veikia, visas judėjimas vyksta tvarkingai, ir, galima įsivaizduoti, koks chaosas ir betvarkė, o kartais ir tragedijos, nutinka, kai jis sugenda. Panaši situacija žmogaus organizme vyksta ir atsiradus skydliaukės patologijai. Šis mažas organas atsakingas už tai, kokie mes esame – stori ar ploni, greiti ar turim sulėtėjusią reakciją, sudirgę, jautrūs ar ne, širdis plaka dažnai ar lėtai, reguliariai ar ne ir t.t. Šis organas turi įtakos netgi lytinei funkcijai, vaisingumui. Skydliaukės gaminamas tiroksinas reguliuoja medžiagų apykaitą; kuo jo daugiau cirkuliuoja kraujyje, tuo medžiagų apykaita greitesnė. Jei šio hormono išskiriama per mažai, vystosi hipotirozė, kai per daug – hipertirozė. Šia liga moterys serga gerokai dažniau nei vyrai.

Kodėl daugėja skydliaukės ligų?

Dažnai tenka girdėti, kad žmonės dėl skydliaukės (ir ne tik skydliaukės, bet ir vėžinių susirgimų – Aut. past.) bėdų kaltina radiaciją. Pasak gydytojų endokrinologų, tai teisinga nuomonė. Kadangi skydliaukė kaupia jodą, sukaupia ir jodo turinčius radionuklidus, jeigu jų yra aplinkoje. Taip jie patenka į organizmą. Padidėjęs radiacijos fonas naikina skydliaukę. Nepaprastai daug skydliaukės vėžio atvejų užfiksuota ir fiksuojama Baltarusijoje – tai vis Černobylio avarijos padariniai. Kita vertus, radioaktyvusis jodas naudojamas skydliaukės hiperfunkcijai (padidėjusiam aktyvumui) gydyti. Pacientams skiriamos labai mažos jo dozės ir pasiekiama puikių rezultatų. Taigi radioaktyvusis jodas gali kenkti, gali gydyti.

Skydliaukė atsakinga už širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, odos būklę, nervų sistemos funkcijas, cholesterolio kiekį kraujyje, kaulų tvirtumą, žarnyno, inkstų, lytinės sistemos veiklą ir kt. Neatsitiktinai ji dar vadinama grožio, gero miego liauka, nes išsiderinus skydliaukės veiklai trinka miegas, vysta oda, pakrinka nervai. Sutrikus skydliaukės veiklai, pasireiškia simptomai, būdingi šioms ligoms. Pavyzdžiui, padidėjus skydliaukės veiklai (esant hipertirozei), padidėja jautrumas, dirglumas, dažnai keičiasi nuotaikos, vargina rankų drebulys, širdies permušimai, karščio bangos ir padidėjęs prakaitavimas (lengva supainioti su premenopauzės simptomais). Na, o susilpnėjus skydliaukės veiklai, vystosi hipotirozė. Jai būdinga bendras silpnumas, bloga nuotaika, vangumas, mieguistumas, padidėjęs jautrumas šalčiui. Taip pat sausėja oda, užkietėja viduriai, be priežasties padidėja svoris ir sutrinka menstruacijų ciklas. „Taigi, kartais, kai jaučiatės pavargę, vysta grožis, verta ne gerti visus papildus iš eilės, o tiesiog surasti priežastį ir ją pašalinti“, – patarė gydytoja.

Paprastas būdas pačiam pasitikrinti skydliaukę

Paimkite į ranką nešiojamą veidrodį, nustatykite taip, kad matytumėte kaklą žemiau Adomo obuolio. Šioje vietoje yra jūsų skydliaukė. Šiek tiek atloškite galvą, nurykite seilę ar vandens gurkšnį. Rijimo metu žiūrėkite į savo kaklą. Jei pastebėsite pakylantį guzą ar iškilimą – tai padidėjusios skydliaukės požymis (Adomo obuolio nesumaišykite su skydliauke). Bandymą galite pakartoti keletą kartų. Sergančiųjų struma nusiskundimų gausa nepriklauso nuo to, kokio dydžio skydliaukė. Sveikatos nusiskundimai priklauso nuo skydliaukės veiklos.

Savigyda ir profesionalo patarimai

Pasak J. Milaknienės, ne vienam turbūt teko girdėti liaudiškų patarimų nešioti gintaro karolius ar gerti pieną su jodu, kvėpuoti spiritinį jodo tirpalą ir t. t. Tačiau pirmiausia, perspėjo lektorė, reikia kreiptis į gydytoją, nes tik jis gali skirti medikamentinį gydymą, ir jokiu būdu neužsiimti savigyda. Jokie karoliai sergant rimta liga nepadės.

Kai kuriose Lietuvos vietovėse trūksta jodo, tačiau jo trūkumą galima kompensuoti naudojant joduotą druską, jodintą vandenį, įvairius jūros dumblius, papildus su jodu. Endokrinologai daugiau baiminasi dėl jodo pertekliaus. Jodo trūkumas – PSO pripažintas kaip vienas iš svarbiausių maisto veiksnių, turinčių įtakos gyventojų sveikatai. 1990 m. Pasaulinės sveikatos asamblėjos priimtoje rezoliucijoje valstybių vyriausybėms ir atitinkamoms organizacijoms iškeltas uždavinys – užkirsti kelią sutrikimų dėl jodo trūkumo plitimui ir vykdyti jodo stygiaus bei pasekmių kontrolę. Jodo trūkumo maiste problema vis dar egzistuoja Europoje, taip pat ir Lietuvoje.

Jodo trūkumą galima kompensuoti vartojant joduotą druską, jodintą vandenį, įvairius jūros dumblius, papildus su jodu. Endokrinologai daugiau baiminasi dėl jodo pertekliaus. Atsargiai reikėtų vartoti ir jodą. Jodo vartojimas galimas pradinėse I-II laipsnio skydinės liaukos didėjimo stadijose. Naudojant jodą didesniais kiekiais, skydinėje liaukoje gali išsivystyti uždegiminiai pakitimai ar alerginės reakcijos ir sukelti skydinės liaukos veiklos sutrikimą. Jodas įsisavinamas ir per odą. Juo patepęs žaizdelę, žmogus keletą kartų viršija vienos dienos jodo poreikį.

Maisto produktuose jodo nedaug. Daugiausia jo yra jūros žuvyse, menkės kepenyse, jūros kopūstuose. Ilgai laikomi arba termiškai apdorojami maisto produktai netenka maždaug 20–60 proc. jodo. Joduota druska – speciali druska, į kurią dedama kalio jodido (25 mg į 1 kg druskos). Šioje druskoje jodas išlieka pusę metų.

Būtina reguliariai papildyti jodo atsargas valgant subalansuotą maistą: jūros dumblių, austrių, menkės kepenų, joduotos druskos (būtina laikyti sandariai!), jogurto, keptų bulvių su lupena, konservuotos lašišos.

Skydliaukė ir selenas

Žmogaus organizme yra tam tikra grupė baltymų, vadinamų seleno proteinais. Beveik visi šios grupės baltymai randami skydliaukėje. Todėl seleno kiekis organizme gali paveikti skydliaukės funkcijų aktyvumą. Lietuva yra seleno trūkumo zonoje, dėl to ir skydliaukės problemų turime tikrai nemažai. Mokslinių seleno tyrimų atlikta išties daug, bet jų dar nepakanka, kad selenas oficialiai būtų pripažintas vaistu ir nustatytos gydymo indikacijos bei dozė. Tačiau tyrimai rodo, jog skydliaukė yra paskutinis organas, kurį paveikia seleno trūkumas – pirmiausiai išnaudojamos šio mikroelemento atsargos kepenyse, raumenyse, inkstuose. Daug seleno yra kiaušinio trynyje, jūros gėrybėse, raudonoje mėsoje, česnakuose.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją endokrinologą?

Skydliaukės ligų profilaktikai prevencinio skydliaukės ligų gydymo nėra – rekomenduojamas tik sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba, saikingas fizinis krūvis ir, žinoma, kuo mažiau streso.

Į gydytoją endokrinologą rekomenduojama kreiptis: jei šokinėja kraujospūdis, suaktyvėja širdies ritmas, nuolat virpa rankos ar visas kūnas; be priežasties nuolat keičiasi nuotaika, vargina slogutis, nerimas, išryškėjo depresijos simptomai; tapote jautresni šalčiui, muša karštis, pagausėjo prakaitavimas; išsausėjo oda, ėmė slinkti ir sausėti plaukai, padaugėjo spuogų, pigmentinių dėmių; nuolat jaučiate silpnumą, būnate mieguisti, greitai pavargstate; be priežasties ėmė augti arba kristi svoris; atsirado išskyrų iš krūtų spenelių (tiek moterims, tiek vyrams); padidėjo plaukuotumas, sutriko mėnesinių ciklas; sumažėjo lytinis aktyvumas, o vyrams sutriko erekcija; padidėjo cholesterolio kiekis kraujyje; sumažėjo ar padidėjo kalio, natrio, kalcio kiekis kraujyje; ėmė vystytis osteoporozė, retėti kaulai; padidėjo kaklo apimtis, apčiuopiate mazgelių kakle.

Pabaigai – nuotaikingai rimtai. Šunų uoslė yra iki 100 tūkstančių kartų jautresnė nei žmogaus, todėl specialiai apmokyti šunys sugeba aptikti ne tik alkoholio, cigarečių, narkotikų kontrabandas, bet ir mažą ar didelį cukraus kiekį kraujyje, taip pat žarnyno, prostatos, šlapimo pūslės, odos, plaučių, krūties, kiaušidžių ar inkstų vėžį. O naujausių tyrimų duomenimis, kuriuos atliko Arkanzaso universiteto Medicinos mokslų fakulteto (JAV) mokslininkai, išdresiruotas vokiečių aviganio mišrūnas vardu Frenkis gali užuosti skydliaukės vėžį pacientų šlapimo mėginiuose beveik 90 procentų tikslumu.

Parengė Roma Sinkevičiūtė