Žiemą išvyti padėjo lietus (GALERIJA)
Štai ir sutarškėjo tarškynės, suskambo varpeliai ir pasklido sotaus blyno dūmas.
Sausio pradžioje savo nagus parodžiusi žiema, dar neįpusėjus atšiauriausiam mėnesiui – vasariui, ėmė ir išgaravo. Tarsi nenorėdama susitikti su siaubūnais, pasipuošusiais buožėmis, tarškynėmis bei įmantriomis kaukėmis. Tačiau siaubūnai vis tiek į Užgavėnes gausiai susirinko ir taip pyko ant žiemos, kad net lietaus purslai taškėsi.
O skriaudiškiai, nenorėdami ilgiau žiemos kęsti, jau šeštadienio rytą Morę ant malkų pašovė ir linksmybes iškėlė. Šalia Skriaudžių laisvalaikio salės įsikūrę, tuoj ir blynų prisikepę, arbatos prisivirę, šokių sūkury nuskendo. O jau kaukių gražumas, o jau įmantrumas! Vos pažint viens kitą galėjo.
Į Skriaudžius susirinko ne tik kaukėti siaubūnai, bet ir medžiotojai. Medžiotojų būrelio „Barauskinė“ nariai visiems iškėlė dar didesnę puotą ir visus vaišino šerniena. Žinoma, pavalgyti susirinko ne visi. Čia pat ir pavalgę, ir nepavalgę įsisuko į šokius, o per pertraukėles galėjo dalyvauti ir žaidimuose ar rungtyse. Ne vienas nugalėtojas ant kaklo pasikabino mandarininį medalį, ne vienas varžybų dalyvis džiaugėsi ir obuoliniu medaliu. Netrukus ant medžio trinkų stojo ir Lašininis su Kanapiniu į kovą už būtį. Ne paslaptis, kad lieknesniam ir grakštesniam Kanapiniui lengviau išlaikyti pusiausvyrą negu apskritam ir siūbuojančiam Lašininiui. O ką kalbėt, kai tuo metu dar vienas kito šonus su maišais reikia pliekt! Taigi krito Lašininis nelygioj kovoj. Tris kartus. Niekas iš vieno karto negalėjo patikėti, kad jis toks storas ir vis tiek –slabnas.
Neilgai trukus neapsikentęs Veiverių seniūnas ir laužą, ant kurio ilsėjosi Morė, užkūrė. Supoškėjo sutraškėjo sausas medis, ir tik pakilo Morės sijonas, tik nukrito šilti batai. Tiek jos ir tebuvę!
O linksmybėms galo vis nebuvo, šoko sukos visos poros iki nukritimo.
O štai Prienai nepasidrovėjo, su visa palyda Morę per miestelio centrą palydėjo. Į karietą įsikėlę su ristūnu nudardėjo.
Prienų krašto muziejaus kiemelyje visų laukė dar didesnė žiemos kareivių armija – net 30 Morių. Čia buvo išrinkta ir įstaigų pagamintų Morių konkurso nugalėtoja. Tiesa, vis dar nepabėgusi žiema saulutę greitai paslėpė už medžių taip paslėpdama ir didžiausius šilumos priešus.
O jau žmonių buvo!!! O jau norinčių užsigavėti! Linksmybės tęsėsi ne tik iki tamsos, bet ir sutemus. Iš vienos pusės sklido gardžių vaišių kvapas, iš kitos – dainos, o iš trečios – rungčių dalyvių klyksmai.
Deja, visus bauginusi Morė ir Prienuose neišgyveno. Kai buvo uždegtas laužas, ji pakilo kaip lengvas ir baltas pūkinis debesis, kviesdama prasisklaidyti šaltį, saulutę jau kuo dažniau apsilankyti.
