Užgavėnės Šilavote

Užgavėnės – žiemos pabaigos šventė. Tai didelė džiaugsmo, juoko, linksmumo diena, apipinta įvairiais papročiais ir apeigomis. Į Šilavoto pagrindinės mokyklos kiemą susirinkusius čigonus, žydus, velnius, raganas ir visokius kitokius prietelius pasveikino gaspadorius ir gaspadinė. Jie palinkėjo linksmai šėlioti ir sočiai užsigavėti, nes jei Užgavėnių nešvęsi tai nuo nelaimių neatsiginsi – gyvuliai išdvės, javai blogai derės, namiškiai sirgs ir visokios kitokios negandos puls. Būrys persirengėlių kartu su Lašininiu ir Kanapiniu atlydėjo Morę ir pasodino ant dailiai sukrauto laužo. Šventės dalyviai plojo persirengėliams, kurie dalyvavo kaukių parade. Sočiais ir skaniais Užgavėnių blynais bei kitais gardumynais visus vaišino Šilavoto, Klebiškio, Jiestrakio ir Ingavangio bendruomenių šeimininkės. Kai visi sočiai pasistiprino, vyr. Velnias visus pakvietė dalyvauti įvairiose žaidynėse ir linksmose lenktynėse. Nors sniego nėra, bet rogučių lenktynės sukėlė daug azarto ir juoko, o kur dar puodynių daužymas ir grumtynės su maišais. Tačiau pagrindinė kova vyko tarp Lašininio ir Kanapinio. Žinoma, kaip ir dera, ją laimėjo Kanapinis. Gaspadadorius visus pakvietė prie laužo, kur buvo atsikratyta visų susikaupusių blogybių (ritualo metu medžio pliauskos, ant kurių užrašytos blogybės, sumestos į laužą). Daug emocijų ir šurmulio sulaukė Blukio (kelmo) vilkimas ir plakimas rykštėmis. Visiems garsiai šaukiant ir plojant, suliepsnojo Užgavėnių laužas, kuriame sudegė žiemos pamėklė Morė ir per metus susikaupusios bėdos, vargai, pykčiai ir nuoskaudos. Na, o kad šventės dalyviai namo pareitų tikrai sotūs, Šilavoto seniūnijos seniūnė visus pavaišino gardžia kopūstiene.

  Saulė Blėdienė,

  Šilavoto laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė