Prienų rajono savivaldybėje lankėsi naujoji lygių galimybių kontrolierė
Prienų rajono savivaldybė – pirmoji Lietuvoje savivaldybė, kurią aplankė LR Seimo naujai paskirta lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė. Liepos 14 d. Savivaldybėje ji lankėsi kartu su patarėju viešiesiems ryšiams Valdu Dambrava bei patarėju teisės klausimais Vyčiu Muliuoliu. Tarnybos atstovai pristatė tarnybos funkcijas, uždavinius, supažindino su svarbiausiais teisės aktais, papasakojo apie praktinius diskriminacijos pavyzdžius Lietuvoje ir tautiečių užsienyje.
Seminare-diskusijoje dalyvavo Prienų rajono savivaldybės mero patarėja Jūratė Zailskienė, Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas, administracijos atstovai, Naujosios Ūtos seniūnas Algis Aliukevičius ir Jiezno seniūno pavaduotoja Asta Lukšaitė, laikinai einanti Pakuonio seniūnijos seniūno pareigas Nijolė Averkienė.
Prieš keletą savaičių lygių galimybių kontroliere paskirta Agneta Lobačevskytė prisipažino, jog ir pati kandidatuodama į kontrolierės pareigas jau pirmąją dieną susidūrė su tiesiogine diskriminacija, kas ją labai nustebino. „Kadangi pareigos buvo tvirtinamos Seime ir visas Seimas balsavo slaptu balsavimu, kandidatavimo metu Seimo nariai – tiek posėdžių salėje, tiek frakcijose – uždavė tiesioginį klausimą, koks yra mano amžius, kokia šeiminė padėtis. Taip ir likau nesupratusi, kuris šeiminės padėties statusas – vieniša, ištekėjusi ar išsituokusi – yra gerai ir kuris negerai. Ar turi vaikų, ar neturi vaikų – kuris variantas būtų tinkamas? Todėl atsisakiau atskleisti savo amžių ir šeiminę padėtį dėl tos priežasties, jog manau, kad turėjau atitikti tik bendruosius teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kuriuos ir atitikau: esu teisininkė, savo darbinę patirtį pradėjusi kaupti prieš 9 metus, teisininko darbo patirties stažas, kuris buvo įrašytas į reikalavimus, buvo penkeri metai. Prieš tai ėjau kultūros viceministrės pareigas“, – asmeniniu susidūrimu su diskriminacija aukščiausiame valstybės valdymo lygmenyje pasidalino jauna lygių galimybių kontrolierė. Jau pradėjusi darbą tarnyboje kontrolierė sakė supratusi, jog diskriminacijos pavyzdžių per tą laiką, kiek veikia tarnyba, yra labai daug ir pasitaiko kasdien, ypač darbo skelbimuose. „Tai yra beveik kasdieninis darbas, kuriame visą laiką pasitaikys diskriminacijos sąlygų, kadangi darbo skelbimuose dažnai nurodomi amžiaus, išvaizdos, lyties reikalavimai“, – teigė A. Lobačevskytė.
Lygių galimybių įstatymas privalomai taikomas darbo santykiuose, mokslo ir švietimo srityse, prekių ir paslaugų sferoje. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos privalumas yra tai, jog tarnyba ne tik reaguoja į skundus raštu ar telefonu, bet, pamatę bet kokio pobūdžio diskriminaciją, patys imasi iniciatyvos ir siekia ją pažaboti. Pasak A. Lobačevskytės, jeigu tarnybą pasiektų informacija (pagal skundą ar patiems darbuotojams ėmusis iniciatyvos patikrinti darbo skelbimus), jog savivaldybėje ieškoma tik administratorė, sekretorė, padėjėja, tarnyba imtųsi tyrimo, nes toks skelbimas yra diskriminuojantis lytį.
Kaip minėta, į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dažniausiai asmenys kreipiasi patyrę diskriminaciją dėl savo lyties darbo, švietimo, prekių ir paslaugų teikimo sferose ar patyrę seksualinį priekabiavimą. Tačiau Lygių galimybių tarnybos darbuotojų darbo praktika, gaunamų skundų analizė, taip pat ir įvairūs atlikti tyrimai rodo, kad žmonės dažnai neatpažįsta diskriminacijos. Lygių galimybių kontrolierės patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava, remdamasis vaizdžiais pavyzdžiais, supažindino su konkrečiomis diskriminacijos situacijomis ne tik Lietuvos žmonių, bet ir mūsų tautiečių užsienyje, kur įstatymas taip pat taikomas. „Ar jiems vienodai moka, kaip airiams ir anglams už tą patį darbą? Tai yra įspūdingi skaičiai.Ar teko matyti darbo skelbimą: „Ieškomas personalo vadovas – vyras?“ Kai išgirdau paaiškinimą, kad taip nebūna, atsakiau – būna. Kitas, pavyzdžiui, skelbimas, kuriame nurodoma, kad į darbą priimamas asmuo, turintis asmeninį automobilį. Tai gal priimkime į darbą vadybininką, turintį stalą, kėdę, spintą, kompiuterį… O kodėl darbdavys neturėtų aprūpinti viskuo? Galbūt tas žmogus iš neturtingesnės šeimos ir neturės savo asmeninio automobilio, todėl atsidurs blogesnėje situacijoje“, – samprotavo kontrolierės patarėjas viešiesiems ryšiams, atkreipdamas dėmesį, jog Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tiria ir diskriminacijos dėl socialinė padėties, kuri apima žmogaus išsilavinimą, turtinę padėtį, skundus.
Socialinės padėties, kaip ir kilmės bei kalbos, diskriminacija įstatymu draudžiama nuo 2008 m. Gerokai anksčiau, 2005 m., įsigaliojęs Lygių galimybių įstatymas draudžia tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės, tautybės, etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų, tikėjimo, pažiūrų. Įstatymo nuostatos taikomos darbo santykiuose, mokslo ir švietimo srityse, prekių ir paslaugų sferoje, valstybės ir savivaldybės teisės aktams. Pasak V. Dambravos, „eilėje“ laukia galbūt nauji diskriminacijos pagrindai – tai dėl gyvenamosios vietos, išvaizdos ir šeiminės padėties. Jis atkreipė dėmesį, kad įstatymas ne visur taikomas: netaikomas šeimos ir privataus gyvenimo srityse, religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų bei žiniasklaidos turiniui.
Lygių galimybių kontrolierės tarnybos darbuotojas pateikė daug įvairių pavyzdžių apie amžiaus, lyties, negalios, rasės, tautybės, religijos, įsitikinimų ir pan. diskriminavimo atvejus ne tik darbo skelbimuose, bet ir reklamose, atkreipė dėmesį, kokios dažniausiai pasitaikančios darbo skelbimų ir socialinės, politinės bei komercinės reklamos klaidos, davė nemažai patarimų, kaip reikėtų suformuluoti darbo skelbimą, kad jis nepažeistų įstatymų, bei kvietė konsultuotis su tarnyba, kad galimai diskriminuojantis darbo skelbimas ar reklama neužtrauktų įmonei ar darbdaviui baudos.
Lygių galimybių kontrolierės patarėjas teisės klausimais Vytis Muliuolis, kuruojantis negalios sritį, akcentavo, kad nuo visų tarnybos atliktų tyrimų Lietuvoje negalios diskriminacijos atvejai sudaro apie 12 proc. Pasak patarėjo, neįgalieji Lietuvoje yra dar didelėje socialinėje atskirtyje, kartu per mažas jų aktyvumas, kreipiantis į Lygių galimybių tarnybą, neparodo realios padėties šalyje. V. Muliuolis pabrėžė, kad su naująja lygių galimybių kontroliere tarnyba įžvelgia daug iššūkių dirbant šioje srityje.
Vykdydama savo kasdienes funkcijas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba siekia, kad lygių galimybių principas būtų integruojamas į visas valstybės ir savivaldybių programas bei visus valdymo lygmenis. Kaip pažymėjo V. Muliuolis, praėjusių metų spalio 1 d. Lygių galimybių įstatyme ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme įsigaliojo papildymas, kuris numato, kad valstybės institucijos priemones lygioms galimybėms užtikrinti numato strateginio planavimo dokumentuose, o savivaldybės institucijos priemones lygioms galimybėms užtikrinti numato savivaldybės strateginiame plėtros ir/arba strateginiame veiklos plane. Tarnyba į tai žiūri ne tik kaip į įpareigojimą, bet labiau į galimybę išnaudoti situaciją pokyčiams, todėl išsiuntė paklausimus savivaldybėms, kaip ši įstatymo nuostata yra įgyvendinama strateginiuose planuose.
Pasak V. Muliuolio, atsakymai buvo labai įvairūs: „Kai kurios savivaldybės stokoja žinių, kas tai yra, todėl dar laukia nemažas konsultacinis šviečiamasis darbas. Kai kurios valstybės įstaigos ir savivaldybės šiek tiek negatyviai ir atmestinai pažiūrėjo, neva pas juos jokios diskriminacijos nėra ir jie neturi ką įtraukti į tuos planus. Akivaizdu, kad žmonės siaurai suvokia tą problemą, todėl tarnyba siūlo labai atidžiai išanalizuoti – ar tai būtų savivaldybė, ar valstybės įstaiga – situaciją viduje, pradedant nuo darbo užmokesčio, nuo viešosios aplinkos, pastatų, transporto prieinamumo neįgaliesiems, vyresniems asmenims, kurie sunkiau juda. Lygiai tokie patys yra ir žmonių, tėvų, kurie turi artimuosius vežioti neįgaliųjų vežimėliuose, poreikiai. Tokia situacijos analizė kartais labai praplečia akiratį ir gerai parodo problemas. Vėliau pagal prioritetus ir pagal galimybes galima dėlioti veiklos perspektyvas strateginiuose planuose ir siekti jas įgyvendinti.“
Įstatymas numato lygią galimybę visiems jame numatytiems diskriminacijos pagrindams, todėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojai ragino visus gyventojus, kurie patyrė ar patiria diskriminaciją, kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą arba, pastebėjus Lygių galimybių įstatymo pažeidimus, tarpininkauti informuojant tarnybą.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba siekia užtikrinti visų žmonių teisę žinoti, ką draudžia ir gina lygių galimybių įstatymai, nes didžioji dalis skundų gaunama iš didžiųjų miestų. Susidaro klaidingas įspūdis, kad mažuose miestuose tarsi nėra diskriminacijos. Todėl visą vasarą tarnybos darbuotojai važiuos per Lietuvą, stengdamiesi aplankyti visas savivaldybes. Prisijungti prie tarnybos pareiškė norą ir akademinė bendruomenė – mokslininkai, kurie turi įdomios medžiagos švietimo įstaigoms, taip pat nevyriausybinės organizacijos. Ateityje suplanuota daryti bendrus seminarus su mokslininkais, bendradarbiauti su kitomis tarnybomis, priimti inovatyvius sprendimus lygių galimybių klausimais.
Gyventojai, kurie patyrė ar patiria diskriminaciją, pastebi Lygių galimybių įstatymo pažeidimus, raginami kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą tel. (8 5) 261 2660, el. paštu lygybe@lrs.lt
