Kol išeisime į laukus
Prieš porą savaičių besidomintys naujovėmis žemdirbiai dalyvavo UAB „Litagros prekyba“ organizuotame seminare, kuriame išklausė specialistų pristatymus ir pranešimus, išgirdo naudingų rekomendacijų, kaip auginti savo laukuose ankštines kultūras, kaip šiais metais prižiūrėti pasėlius ir sulaukti gero derliaus.
Taigi, pavasaris jau čia pat, dar kelios dienos ir bus galima pradėti ruošti žemę pavasario sėjai. Ką reikia žinoti ir į ką verta atkreipti dėmesį? Apie tai dar kartą kalbamės su UAB „Litagros prekyba“ Prienų skyriaus agronomu konsultantu Aleksandru Lugausku.
Pirmiausia – gera sėkla
„Norint turėti gražų pasėlį, pirmiausia reikia pasirinkti gerą ir kokybišką sėklą. Siūlau visiems ūkininkams įsigyti naujos sėklos, nes sėti savas nelabai patikima – jos kartais būna praradusios dalį daigumo, apsikrėtusios ligomis ir kenkėjais. Visgi pirmiausia reikėtų pasitikrinti turimos sėklos daigumą, t. y. pasidaryti bandymą ir daiginti sėklas. Jeigu sėklų daigumas yra 98 proc., tai žinokime, kad dirvoje daigumas bus apie 91 proc. Tačiau jeigu daigumas yra apie 87 proc., tai lauke sudygs tik apie 50 proc. sėklų.
Kas negali nusipirkti geros sėklos, turėtų pasėti bent nedidelį sėklinį sklypą. Šiemet visos firmos turi daug vasarinių javų sėklų, nes nereikėjo nieko atsėti, tad galima įsigyti ir pigesne kaina“, – sakė agronomas.
Specialistas paminėjo labai gerą vokišką vasarinių kviečių veislę ‘Taifun’, kurios derlingumas mūsų sąlygomis gali būti 5,2–6,6 t/ha, grūdai stambūs, augalai atsparūs išgulimui, neaukšti. Kas turi prastesnes dirvas, gali pasidomėti ir vasariniais kvietrugiais ‘Nagan’ (Lenkija). Veislė šiek tiek vėlyvesnė, bet derlinga.
Beicai
Ligos javuose gali plisti su sėkla, per dirvą ir oru. Kol augalas auga, ligų grėsmė išlieka nuo pačios augalo augimo pradžios iki pabaigos. Augimo pradžioje išplitusios ligos padaro labai daug nepataisomos žalos būsimajam derliui, nes ligų sukėlėjai plisdami su sėkla ženkliai sumažina jos daigumą ar pereina ant želmenų, sukelia lapų ir varpų ligas.
Pati pigiausia priemonė kovai su ligomis ir kenkėjais yra sėklos beicavimas. Pasak agronomo, geriausias šiuo metu esantis chemikalas yra „Baytan trio“, turintis teigiamą poveikį ir šaknų sistemos vystymuisi.
Žieminių javų tręšimas pavasarį
Iki neužpuolė pavasariniai žemės darbai, šiuo metu reikia skubėti pasižiūrėti, kas darosi žieminių javų laukuose. Šiemet žiema buvo švelni ir visi augalai peržiemojo gerai. Tačiau kaip ten bebūtų, pamaitinti juos irgi reikia, kad greičiau pradėtų augti ir vystytis. Juk pirmojo pavasarinio tręšimo tikslas – sustiprinti peržiemojusius daigus ir paskatinti augimą.
„Nesibaiminkime atšalimų ir kuo skubiau tręškime azoto, kalio ir fosforo trąšomis. Iš pradžių galima atiduoti 2/3 visos normos, o šiek tiek vėliau – dar 1/3. Dabar galima įsigyti gerų kompleksinių trąšų ir jas drąsiai naudoti. Papildomai tręšiant azotinėmis trąšomis būtų puiku pridėti priedų su mikroelementais, tokių kaip „Nutrivant“ ar kitokių. Juos efektyvu naudoti ir vasarinių, ir žieminių javų pasėliuose, nes gerina šaknų sistemos vystymąsi, krūmijimąsi, naujų ūglių formavimąsi. Taip pat pastebėta, kad šie priedai ne tik mažina augalo stresą po herbicidų panaudojimo, bet ir stimuliuoja augimą, gerina grūdų kokybę.
Ilgametė patirtis rodo, kad geriausių rezultatų galima pasiekti tada, kai yra atlikti dirvos tyrimai, žinoma, kurių maisto medžiagų reikia daugiau, kurių mažiau, ir pagal tai parenkamas tręšimas“, – kalbėjo A. Lugauskas.
Svarbus sėjos laikas
Patyrę žemdirbiai mato, kad dirvos jau tinkamos sėjai. Kaip elgtis, juk dar ankstyvas pavasaris? Ar skubėti į laukus?
„Kažin kiek laukti nevertėtų. Po dabartinio atšalimo palis, o po to ateis ir šiluma. Tada jau reikia būti pasiruošus purenti dirvą ir sėti. Šiais metais daug kas sės ankštinių kultūrų (žirnių, pupų), kurioms tinka ankstyva sėja. Ypač geras būna pupų derlius, kai pasėjama anksti ir pakankamu gyliu (8–10 cm). Galima pasidžiaugti, kad piktžoles pupų pasėliuose gerai naikina chemikalai „Fenix“, kurie išsprendžia visas problemas“, – kalbėjo A. Lugauskas.
Agronomas pažymėjo, kad labai svarbu savo laukuose tinkamai naudoti ne tik herbicidus, bet ir reterdantus, pravartu žinoti, kuriuos galima maišyti tarpusavyje, o kurių negalima. Reikia prisiminti, kad herbicidai ir CC naudojami praėjus šalnoms, nes jie stabdo augimą, stresuoja augalus. Tad jeigu domėsimės ir laikysimės instrukcijų, užauginsime sveikus ir stiprius augalus, švarius pasėlius ir gausime gerą derlių.
Ką galima daryti soduose
„Soduose dabar jau vėlu baltinti vaismedžius, nebent dėl grožio. Kol neišsiskleidė pumpurai, nuo kenkėjų galima nupurkšti 5 proc. karbamidu. Kai rausvėja pumpurai, dar prieš išsiskleidimą, purškiama insekticidais, naikinančiais žiedgraužius. Soduose patartina naudoti „Mospilaną“. Visas chemines medžiagas reikia naudoti pagal instrukcijas, geriausia pasitariant su specialistu“, – patikino agronomas.
O kol kas be didesnių konsultacijų galima soduose genėti šakas, išgrėbstyti pernykščius lapus. Ši priemonė nieko nekainuoja, bet nauda nemaža.
