Konfliktai kyla dėl nežinojimo
Šilumos vartotojams nerimą kelia situacija energetikos sektoriuje. Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritiškai įvertino „Vilniaus energiją“ bei įsiplieskusį konfliktą tarp ūkio ministro Rimanto Žyliaus ir šilumininkus prižiūrinčios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK), kuriai pareiškė priekaištus galimai ginant monopolininkų interesus. Anot Prezidentės, šilumininkai galį slėpti didelį pelną, o savivalda nekontroliuoja ir neprižiūri privačiam verslui atiduotų, išnuomotų įmonių. Daug neaiškumų šalies vadovė matanti dabartiniuose įstatymuose, pagal kuriuos Kainų komisija ir sudaro skaičiavimo metodikas.
Nors Prezidentės pretenzijos buvo išsakytos didžiųjų miestų adresu, Prienų gyventojai, gaunantys šilumą ir karštą vandenį iš centralizuotai tiekiamų šilumos sistemų, taip pat jau daug metų kelia problemą, kad šilumininkai galimai nepagrįstai šiame mieste nustatę vieną aukščiausių šilumos kainų Lietuvoje.
Nerimą ir toliau kelia nuolat kylančios kuro ir energijos kainos, dėl ko brangs būsto šildymas, karštas vanduo, elektros energija. Tai atsiliepia asmeniniam biudžetui, o kai kada sukelia ir gyventojų nemokumo problemas. Deja, jos sprendžiamos lengviausiu keliu – už nemokų pilietį sumoka sąžiningai mokantis kaimynas. Padėtį apsunkina ir tai, kad dauguma gyventojų gyvena senesnės statybos, daug energijos suvartojančiuose daugiabučiuose, kurių modernizavimas, apšiltinimas užima daug laiko ir brangiai kainuoja. Tačiau yra ir paprastesnių, lengviau įgyvendinamų priemonių, kurios gali duoti nemažą naudą ir padėti gyventojams geriau susitvarkyti savo namuose. Tai šildymo sistemos sureguliavimas, kad visi butai šiltų tolygiai, rūpestinga namo priežiūra ar energiją taupančių elgesio įpročių formavimas.
Gyventojų elgesį ir šilumos taupymo įpročius smarkiai veikia ir name taikomi visos suvartotos šilumos paskirstymo (išdalijimo) butų savininkams bei apmokėjimo už bendro naudojimo patalpas metodai. Tačiau kaip paprastam žmogui suprasti, kada šildymo sistema yra sureguliuota, o kada ji gali būti išbalansuota? Koks metodas jiems tinkamiausias? Juk metodų yra dešimt ir galbūt ne kiekvieną jų galima pritaikyti. Sudėtingai išdėstytas, nepakankamai aiškus metodas, kurio vartotojas negali iki galo suprasti, kelia nepasitikėjimą. Juk eilinis vartotojas dažniausiai neturi supratimo apie namo šildymo ir karšto vandens sistemą, jos veikimą, komponentus, šilumos suvartojimo pagrindines sudedamąsias dalis ir kita. Nei Kainų komisija, nei šilumos tiekimo įmonės nerengia ir neplatina informacinių leidinių, skirtų gyventojams, nors tą daryti jas įpareigoja įstatymas.
Pastaruoju metu kaip tik ir teko susidurti su situacija, kai galimai dėl nežinojimo ir informacijos trūkumo kilo nesantaika tarp daugiabučio Pušyno g. 19, esančio Prienuose, gyventojų, o tiksliau – tarp vieno buto savininko S. Šarausko ir kaimynų.1990 m. statybos namo butuose vietoje projekte numatytų plieninių konvektorinių šildymo įrenginių buvo sumontuoti ketiniai šildymo įrenginiai. Apie dvidešimt metų žmonės gyveno ramiai ir jokioms žinyboms tai neužkliuvo. Net ir privatizuojant butus į tai nebuvo atkreiptas dėmesys, o šiandien kaimynai tapo vos ne priešais. Problema, kurią įvardija S. Šarauskas, – šildymo sistemos išbalansavimas. Kodėl ji išryškėjo tik šiandien? Prienų ryšių tarnybos darbuotojams skirtas dviejų aukštų daugiabutis Pušyno g. buvo pastatytas1990 m. Už projekto įgyvendinimą buvo atsakingas tuometinis Ryšių tarnybos direktorius S. Šarauskas. Anot jo, projektas prisijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens sistemos buvo padarytas tik dvylikai butų, bet tuometinių šilumininkų sprendimu buvo prijungta gerokai daugiau butų ir net privačių namų, todėl šildymo poreikis nebuvo patenkintas, butuose temperatūra būdavo apie 8-10 laipsnių.
S. Šarauskas sakė pradėjęs kovoti, kad šilumininkai prie bendros sistemos nejungtų individualių namų, nes pagal projektą neužtikrintų visiems gyventojams reikiamo šilumos kiekio. Kova baigėsi tuo, kad S. Šarauskui buvo pasiūlyta atsijungti, todėl nuo1997 m. jis atsijungė nuo centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens sistemos ir pradėjo butą šildyti elektra. Iš naujo kova su šilumininkais užvirė prieš metus, kai pagal įstatymą buto savininkui S. Šarauskui buvo pradėtos siųsti sąskaitos už bendro naudojimo patalpų šildymą. Sąskaitų jis kol kas neapmoka, nes sutartis su šilumininkais, sako, nebuvo sudaryta. Pasak gyventojo, kai šilumos tiekėjai neteisingai pradėjo skaičiuoti už bendro naudojimo patalpų šildymą, jis mėgino su jais aiškintis, keitėsi raštais. Pamatęs, jog neveiksminga, pasisamdė organizaciją, kurios atstovai paskaičiavo, jog buto savininkas nei atiduoda šilumos už savo buto ribų, nei ją ima iš kitų butų.
2008 m. dar vieno vieno buto gyventoja rekonstravo buto šildymo sistemą ir įrengė šilumos apskaitos skaitiklius, tačiau nuo centralizuotai tiekiamos sistemos neatsijungė. Ji už buto šildymą moka mažiau nei kiti gyventojai, kurie neturi tokios galimybės patys reguliuoti šilumą bute, tačiau už bendro naudojimo patalpas moka daugiau nei kiti. Moters pasipiktinimas, kad už bendro naudojimo patalpas tenka mokėti daugiau nei už viso buto šildymą, pagrįstas.
Apmokėjimo už bendro naudojimo patalpas metodas Nr. 5, kurį taiko šilumininkai, nėra teisingas šių žmonių atžvilgiu, tačiau pasirinkti kitą alternatyvą jiems niekas nepasiūlė. Gal pirmiausia šilumos tiekėjui reikėjo paaiškinti vartotojui apie teisės pasikeitimus, paaiškinti, jog reikia sudaryti sutartį, pasirinkti metodą, kuris yra rekomenduojamas taikyti bendro naudojimo patalpoms. Tokia galimybė numatyta visiems šilumos vartotojams. Sutartis turi būti sudaryta su kiekvienu centralizuotos šilumos gavėju. Pasak S. Šarausko, piktina ne prievolė mokėti už bendro naudojimo patalpas, bet apmokėjimo ir kainos nepagrįstumas, dėl ko galimai kalta gali būti išbalansuota šildymo sistema.
Šiais metais S. Šarauskas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl namo šildymo sistemos išbalansavimo. Raštai buvo persiųsti Vastybinei energetikos inspekcijai (VEI) prie Lietuvos energetikos ministerijos, kuri S. Šarausko prašymą patenkino ir įpareigojo kitų butų savininkus atstatyti projekte nustatytą šildymo prietaisų galią butuose. Gyventojai savo ruožtu kreipėsi raštu į namo administratorių UAB „Prienų butų ūkis“ ir AB „Prienų šilumos tinklai“, prašydami paaiškinti, kuo jie yra kaltinami. O dėl susiklosčiusios padėties kaltino kaimyną S. Šarauską, kuris dirbdamas Ryšių tarnybos viršininku buvo atsakingas už šio daugiabučio namo statybą ir projekto sąlygų laikymąsi. Žmonės teigė projekto nematę ir nežinoję, kokie radiatoriai turėjo būti įrengti butuose. Anot jų, ilgus metus niekam neužkliuvo, kad radiatoriai sudėti ne pagal namo projektą, o šiandien reikalaujama atstatyti juos, laikantis pradinio projekto. Kadangi namo gyventojai VEI sprendimo neįvykdė, UAB „Prienų butų ūkis“ buvo įpareigotas kreiptis į Prienų rajono savivaldybės admninistraciją dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų butų savininkams surašymo.
Namo gyventojų ir suinteresuotų žinybų atstovų susirinkime Prienų butų ūkio direktorius A. Valatka pasiūlė namo gyventojams išspręsti ginčą taikiai: su įstaigos pagalba atlikti šildymo prietaisų inventorizaciją ir perskaičiuoti nustatytą galingumą ketaus įrenginių sekcijoms, o vėliau, kitame susirinkime, aptarti ir apmokėjimo už bendro naudojimo patalpas metodą. Tam reikėtų paruošti naują namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų projektą ir atstatyti statinio projekte nustatytą šildymo prietaisų galią butuose ir kitose patalpose.
Susirinkime dalyvavusi Prienų miesto gyventoja, kuri atsijungusi nuo centralizuotos šildymo sistemos, pastebėjo, jog vienuose butuose radiatorius nuėmus, o kitur pridėjus, bus atstatytas tik teisingumo principas, bet problemos tai neišspręs. Esą tais laikais nebuvo reikšmės, kokie buvo įrengti radiatoriai, ketaus radiatoriai buvo šiltesni, o metaliniai per 22 metus būtų seniai išėję iš rikiuotės. Kita vertus, ir skaičiavino metodika buvo kitokia. Jeigu būtų pritaikytos naujos technologijos, radiatoriai pakeisti į naujus, šiuolaikiškus, vandens kiekis, nuo kurio priklauso šilumos suvartojimas ir kuris patenka į namą, sumažėtų. Sumažėtų ir energijos, skirtos pašildyti vandenį kiekis, taigi ir mokestis už šildymą.
UAB „Prienų energija“ atstovas pasiūlė gyventojams apmokėjimo už bendro naudojimo patalpas metodą Nr. 5, jeigu šis jiems netinka, keisti į kitą metodą iš dešimties galimų, po to bendru gyventojų sutarimu kreiptis į energetikus ir sudaryti naują sutartį. Bet ar paprastas žmogus, nesuprantantis techninės energetikų kalbos, gali suprasti, kuris metodas yra jam naudingesnis? Šito susirinkime nei šilumininkai, nei dalyvavęs Savivaldybės atstovas negalėjo paaiškinti, motyvuodami, jog nei vieno teisingo, visiems priimtino esą nebus. Be to, rekomenduoti esą niekas negali, rinktis turi patys gyventojai.
Priminsime, kad metodas Nr. 5 (pagal VKEKK pastvirtintą metodiką) taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). Šilumos tiekėjas namui šilumą, suvartotą bendrojo naudojimo patalpų šildymui, paskirsto pagal šio metodo pateiktą rekomendaciją. Šio metodo 3 punktas suvartotos šilumos bendrojo naudojimo patalpų šildymui paskirstymą numato ir pagal namo energetinio audito duomenis arba pastato šilumos vartotojų susitarimą. Pagal Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5 šilumos kiekis, tenkantis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, paskirstomas visiems pastato vartotojams proporcingai buto ar kitos patalpos naudingam plotui. Kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Atkreipiamas dėmesys, kad metodu Nr. 5 nustatytas koeficiento dydis gali būti keičiamas: pastato energetinio audito metu arba priėmus sprendimą dėl koeficiento dydžio keitimo susitarimo būdu, t. y. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, balsų dauguma.
Kiekvienas gyventojas privalėtų turėti bendrą supratimą apie tai, kaip yra įrengta ir veikia namo šildymo ir karšto vandens sistema. Tai leistų jiems geriau susitvarkyti savo namo ūkį ir pasirinkti gerą ir jų reikalavimus atitinkantį šilumos paskirstymo metodą. Centralizuota šilumos ir karšto vandens tiekimo sistema besinaudojantys daugiabučių namų gyventojai mano, kad šilumininkai turėtų suteikti aiškią ir suprantamą informaciją apie galimus pritaikyti metodus, paaiškinti, kad žmogus nesijaustų apgautas. Šie atsako, kad visada pasiruošę suteikti pilną informaciją, jeigu tik žmogus ar daugiabučio bendrasavininkiai, namo bendrija į juos kreipiasi. Tik norėtųsi priminti, kad aiškinti žmonėms reikia ne technine, o bendrine, suprantama kalba, tada ir nesusikalbėjimų, ir konfliktų būtų mažiau.
Roma Sinkevičiūtė
