Lieknesnis – vadinasi, sveikesnis

Žmonės nėra vienodi. Jie skirtingo ūgio, sudėjimo ir svorio. Vienam keletas papildomų kilogramų dar nieko nereiškia, o kitam – jau tikra bėda. Tad ką daryti, jei pavasarį jaučiame, kad per žiemą ėmėme ir priaugome keletą kilogramų? Nevalgyti, iki nukritimo lieti prakaitą sporto klube ar tiesiog numoti ranka – anokia čia bėda tie keli papildomi kilogramai…

 Šiek tiek istorijos

Milijonus metų žmonės negalvojo, ką, kiek ir kada valgyti. Jų mitybą lėmė religija, klimato ir gamtos sąlygos. Tik maždaug prieš 1,5–2 tūkstančius metų senovės gydytojai ir filosofai pradėjo domėtis mitybos ir sveikatos sąryšiu. Hipokratas, Galenas, Ibn Sina (Avicena) ir kiti mokslininkai savo darbuose apibendrino per tūkstantmečius sukauptas žinias apie mitybą. Aptardamas pagrindinius taisyklingos mitybos teiginius Hipokratas veikale „Apie dietą“ rašė, kad būtina žinoti, kokias ir kiek maisto medžiagų ir gėrimų vartoja žmogus, kokios jų savybės, kiek žmogui apskritai reikia maisto. Jis pabrėžė, kad suvalgomo maisto kiekis priklauso nuo žmogaus sudėjimo, metų laiko, oro, vietovės. Pasak Hipokrato, mityba turi būti saikinga. O senovės graikų filosofas Sokratas sakė: „Valgome tam, kad gyventume, bet negyvename tam, kad valgytume“. Ši mintis iki šiol dažnai kartojama, tik ar visi ir visada ja vadovaujamės?

Atsargiai – nutukimas!

Mokslininkai jau seniai skambina pavojaus varpais – daugelyje valstybių kas penktas gyventojas turi antsvorio. Daugiausia nutukėlių gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (jau beveik 30 proc. storulių!). Europoje patys storiausi yra graikai: nuo antsvorio kenčia daugiau kaip 78 proc. vyrų ir 74 proc. moterų. Nuo jų nedaug atsilieka Vokietijos, Čekijos, Kipro gyventojai. Patys grakščiausi – italai ir prancūzai, o mažiausiai storulių – Norvegijoje (vos 9 proc.).

Gydytojai ypač sunerimę dėl sparčiai tunkančių moterų – juk režimą ir mitybos įgūdžius formuoja būtent jos. Jei storėja mama, galimas daiktas, kad nuo antsvorio kentės ir vaikai.

Nutukusios moterys dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, sąnarių artrozėmis, tulžies pūslės akmenlige, storosios žarnos, gimdos vėžinėmis ligomis. Nutukimas dažniausiai atsiranda dėl nesubalansuotos mitybos ir mažo fizinio aktyvumo. Didesnė tikimybė moterims nutukti būna tam tikrais gyvenimo tarpsniais – nėštumo metu ar per menopauzę. Visame pasaulyje sparčiai plintančios tukimo epidemijos paslaptis paprasta. Mūsų seneliai ir proseneliai valgė sočiai, riebiai, tačiau jie daug ir dirbo – visos iš maisto gautos kalorijos kaip mat sudegdavo. Dabar laikai pasikeitė. Dirbame daug mažiau fizinio darbo, mažai vaikštome pėsčiomis, tačiau valgome kaip ir mūsų protėviai, t. y. kur kas daugiau, negu reikia mūsų organizmui. Be to, 70 proc. antsvorio turinčių žmonių organizmas maistą pasisavina daug sparčiau negu normalaus svorio žmonių organizmas.

Lieknėjant svarbiausia sveikata

Antsvoris ypač aktualus moterims, nes jeigu kilogramai vis auga, papildomas svoris gali tapti nepakeliama našta ir, kaip minėjome, sukelti ne vieną ligą. Be to, mūsų visuomenėje žmogaus patrauklumas siejamas su raumeningumu ir lieknumu, o reikalavimai išvaizdai kartais prasilenkia su sveiku protu. Ko tik nedaro moterys norėdamos susikurti tobulą kūną – riboja maistą, vartoja vienos rūšies produktus, geria vidurius laisvinamuosius vaistus ir vis ieško naujų dietų. Po tokių drastiškų eksperimentų svoris ne tik grįžta, bet ir padidėja. Be to, dėl nesubalansuotos mitybos ir prarastų vitaminų bei mineralų gali sutrikti ne tik virškinamojo trakto, širdies, inkstų veikla, bet ir pakrikti nervai.Todėl siekiant sulieknėti tikslas turėtų būti vienas – sveikata.

Nuo ko pradėti?

Pirmiausia reikėtų paskaičiuoti savo kūno masės indeksą (KMI) ir palyginti su rekomenduojama norma. KMI apskaičiuoti labai paprasta tereikia kūno svorį padalinti iš ūgio kvadrato. Pavyzdžiui, jeigu jūsų kūno svoris 68 kg, ūgio kvadratas 1,7 m x 1,7 m = 2,89 m². Kūno svorį 68 kg padalijus iš ūgio kvadrato 2,89 m², gausime kūno masės indeksą – 23,5. Taigi jūsų kūno svoris normalus, ir šiukštu nereikėtų griebtis jokios liekninamosios dietos, nes ji gali būti pavojinga sveikatai.

Na, o jei kūno masės indeksas yra daugiau nei 25 ir neturite rimtų sveikatos problemų, tuomet metas susiimti. Pirmąją savaitę tiesiog stebėkite save, užsirašykite, ką valgote ir kiek judate. Tai padės geriau pažinti savo įpročius – gali būti, kad patys nustebsite, kokiais kiekiais valgote. Pažinę save, ryžtingai pakeiskite valgymo bei aktyvumo įpročius. Kaip jau minėjome, visas dietas vertinkite realistiškai, nesirinkite trumpalaikių, sekinančių organizmą. Beje, mūsų organizmas pats gerai žino, ko jam reikia. Jei šiandien užsimanėte pyragėlio, tai ir suvalgykite. Bet tai nereiškia, kad kasdien turite kimšti vien plikytos tešlos pyragėlius su saldžiu įdaru. Rytoj jų tiesiog nenorėsite. Turėtų praversti ir dar keletas paprastų patarimų.

● Norėdami turėti liekną kūną, turite nusiteikti visą laiką laikytis sveikos mitybos principų. Trumpą laiką siekti savo tikslo nėra sunku, ypač kai sulaukiate daug komplimentų dėl pagražėjusios išvaizdos. Tačiau aplinkiniai greitai prie to pripranta, komplimentų jau nežarsto, o čia dar pasipainioja šventės, per kurias vėl sunku atsispirti pagundai persivalgyti. Būtent tam turite save emociškai paruošti. Kartais prireikia net trejų metų, kol įprantama prie naujo gyvenimo ritmo.

● Labai svarbu ne tik laikytis sveikos mitybos taisyklių, bet ir neužmiršti, kad reikia kuo daugiau judėti. Fizinė veikla padeda sueikvoti kalorijas, gerina širdies darbą, medžiagų apykaitą, padeda išlaikyti normalų kūno svorį. Tad sportuoti yra svarbu – tam reikėtų paskirti apie valandą per dieną. Be to, šį laiką galite padalinti į kelias dalis ir užsiimti vis kita fizine veikla – ėjimu, bėgiojimu ar tiesiog pasivažinėti dviračiu. Beje, visada prisiminkite, kad kuo daugiau kalorijų suvalgote, tuo intensyviau reikia pasportuoti. Iš pradžių bus nelengva, bet po trijų savaičių be to negalėsite gyventi.

● Kasdien valgykite pusryčius.

● Įpraskite valgyti mažiau riebalų turintį maistą (bet tai nereiškia, kad reikia tapti vegetaru).

Pavojingi produktai

Norėdami sustabdyti tukimo epidemiją, gydytojai dietologai sudaro sveikatai kenksmingų patiekalų ir maisto produktų sąrašus. Štai penki patys „pavojingiausi“ produktai.

1. Saldūs gazuoti gėrimai. Jie sukurti ne troškuliui malšinti, o tam, kad jis atsirastų. Šiuose gėrimuose yra gausybė cukraus: 1 stiklinėje kokakolos yra ne mažiau kaip 5 šaukšteliai cukraus, o litre – atitinkamai 25 šaukšteliai, arba 125 g.

2. Bulvių traškučiai, ypač pagaminti ne iš bulvių gumbų, o iš piurė. Tai ne kas kita kaip angliavandenių ir riebalų mišinys su dirbtiniais skonio priedais. Į šį sąrašą reikia įtraukti ir aliejuje virtas bulvytes („fri“).

3. Saldūs batonėliai („Snikers“, „Mars“ ir t.t.) taip pat sukurti ne alkiui malšinti, o tam, kad jis atsirastų. Dėl milžiniško cukraus kiekio ir įvairių cheminių priedų jie nepaprastai kaloringi (pavyzdžiui, „Mars“ turi net 270 kcal) ir sukelia norą juos valgyti vieną po kito.

4. Dešrelės, sardelės, virta dešra, paštetai ir kiti produktai su vadinamaisiais „paslėptais“ riebalais. Jų sudėtyje esantys riebalai (taukai, vidaus organų riebalai, kiaulienos odelės ir t.t.) „užmaskuojami“ liesa mėsa ir įvairiais skonio priedais.

5. Riebi, ypač kepta, mėsa.