Ar reikalinga druska?
Druska – tai dviejų cheminių elementų – natrio ir chloro išgryninta forma – junginys. Natris yra būtinas organizmo skysčių pusiausvyrai palaikyti. Žmogaus organizme yra apie 100 gramų natrio, didžioji dalis, t. y. apie 75 proc. – kraujyje bei limfoje, o likusioji – 25 proc. – kauluose ir odoje.
Mūsų organizmas negali nei kaupti, nei pasigaminti druskos, todėl jos turime gauti su maistu.
Tai labai vertingas elementas, kurio mes turime gauti kasdien, nes kitaip organizmas negalės funkcionuoti (išskyrus tuos atvejus, kai gydytojai rekomenduoja mažiau vartoti arba visai atsisakyti druskos sergantiesiems hipertenzija ir inkstų ligomis). Tačiau tai nereiškia, kad druskos turėtumėme suvalgyti kuo daugiau. Buvo atlikta nemažai tyrimų, siekiančių nustatyti minimalų druskos poreikį žmogaus organizmui. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja neviršyti 6 gramų druskos kasdien. Lietuviai per dieną suvartoja vidutiniškai 18 gramų.
Druska bet kuriuo atveju nėra nuodingas produktas. Tačiau jis sukelia organizme tam tikrus pokyčius, turinčius įtakos ligų atsiradimui. Druska laikoma kenksminga dėl to, kad jos sudėtyje yra natrio. Natris organizmui reikalingas, tačiau nedideliais kiekiais.
Lietuvoje druskos klodų nėra. Artimiausios kasyklos yra Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Daug druskos importuojama iš Rusijos ir Vokietijos.
Druska gali suteikti ne tik sūrumo, bet ir sustiprinti saldumą, rūgštumą ar kartumą. Žmogaus organizmo skysčiai yra sūrūs.
Tik 3 proc. žemėje išgaunamos druskos yra panaudojama maisto pramonėje.
Vienoje iš seniausių pasaulyje Sibiro kasyklų išgaunamos druskos kristalai yra tarsi brangakmeniai, nes yra idealios geometrinės struktūros.
Druskos savybę ilgiau išlaikyti produktus šviežius pirmieji pastebėjo kinai maždaug prieš 5 tūkst. metų.
Druska puikiai pritaikoma buityje. Ja galima išvalyti vyno dėmes, naudoti kaip blogą kvapą neutralizuojančią priemonę batams, šiukšlinėms, šaldytuvams ir t. t.
Tiems, kas įpratę patiekalus gausiai sūdyti druska, siūloma ieškoti alternatyvų, pvz., gardinti maistą prieskoninėmis žolelės. Vietoj druskos į troškinius, sriubas ir kitus patiekalus galima įberti ciberžolių, kalendrų, raudonėlių, smulkintų jūros kopūstų.
Nėščios moterys nori sūresnio maisto, nes besivystantis kūdikis pasiima dalį druskų, kurias reikia kompensuoti.
Išgarinus visus pasaulio vandens telkinius ir juose esančią druską paskirsčius tolygiai, Žemės paviršių padengtų beveik metro storio druskos sluoksnis.
Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad kokakoloje yra neįprastai daug druskos, kurią maskuoja dar didesnis cukraus kiekis.
