Pasiutligės rizika
Praėjusiais metais, gruodžio mėnesį Ženevoje įvykusiame pasauliniame susitikime, kurį organizavo FAO, GARC, OIE ir WHO, buvo vieningai sutarta, kad iki 2030 metų nebus žmonių mirčių atvejų nuo pasiutlige sergančių šunų. Tokia vieninga bendruomenės vizija dar labiau motyvuoja eiti pirmyn, t. y. dalyvauti bendroje veikloje.
Interneto ir žiniasklaidos tarpininkavimas, siekiant bendro tikslo – pasiutligės išnaikinimo (likvidavimo), padeda lengviau bendrauti ir komunikuoti su visuomene apie pasiutligės prevenciją ir lengviau nei bet kada pasidalinti patirtimi bei ištekliais.
Taigi, koks yra pasaulinės pasiutligės dienos vaidmuo 2016 m.?
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI), Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienė pažymi, kad pasaulinė pasiutligės diena yra vienintelis įvykis pasaulyje, kuomet visas dėmesys metai iš metų sutelkiamas pasiutligės prevencijai.
Pasiutligė (rabies, lyssa, hydrophobia) – ūminė virusinė mirtina centrinės nervų sistemos (CNS) infekcija, plintanti per sergančio gyvūno seiles ir pasireiškianti progresuojančiu kamieniniu encefalitu yra infekcinė liga, kuria serga tiek žmonės, tiek gyvūnai.
Ši liga – viena seniausių žinomų virusinių infekcijų, pavojingų žmonių ir gyvūnų gyvybei. Visame pasaulyje, daugiau kaip 55 000 žmonių mirčių pasiutligės atvejų kasmet yra nustatoma bendrai visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Pasaulyje daugiau nei 98 proc. žmonių mirčių atvejų buvo nustatyti dėl pasiutlige infekuotų šunų įkandimų. Šikšnosparniai, sergantys pasiutlige, taip pat gali užkrėsti žmones. Europos šalyse žmonių pasiutligės ligos atvejų yra labai mažai.
Skirtinguose pasaulio žemynuose ir šalyse pasiutligės virusą gali platinti ir infekuoti įvairios gyvūnų rūšys, tačiau pasiutligės rezervuaras gamtoje yra laukiniai gyvūnai.
Rudosios lapės (Vulpes vulpes) yra pagrindinis klasikinės pasiutligės Europos Sąjungoje (ES) vektorius ir rezervuaras. Tačiau Rytų ir Šiaurės Europoje pasiutligės perdavimo veiksniai keičiasi – šiuose regionuose usūriniai šunys (Nyctereutes procyonoides) ir arktinės lapės (Alopex vulpes) ima vyrauti infekcijos grandinėje.
Pasiutligės rizika Europoje
Daugelyje Europos šalių pasiutligė išlieka rimta endemine liga gyvūnų populiacijose. Oralinei vakcinacijai nuo pasiutligės (ORV) naudojami jaukai su vakcina yra stipri ir efektyvi kontrolės priemonė, likviduojanti sausumos gyvūnų pasiutligę. Tačiau, pasikartojantys pasiutligės atvejai, kai kuriose laisvose nuo pasiutligės šalyse, pabrėžia jų pažeidžiamumą bei reikalauja nuolatinio stebėjimo.
Rytinių ir Pietinių šalių lapių pasiutligės kontrolės priežiūros programos, atsižvelgiant į benamių šunų populiaciją, turėtų kartu apimti ir benamius šunis. Europoje reguliariai gaunami pranešamai apie importuojamus gyvūnus augintinius (šuniukus) iš pasiutlige infekuotų šalių, tai kelia pavojų laisvoms nuo pasiutligės šalims. Neseniai buvo atrasti nauji pasiutligės virusų variantai autochtoninių (vietinių) šikšnosparniams, o tai reiškia, kad reikalingos mokslinės studijos, kurios padėtų įvertinti dabartinių vakcinų efektyvumą nuo šių padermių kitiems sausumos žinduoliams. Šiuo metu pasaulyje pasiutligės vakcinacija įvardijama kaip viena didžiausių sėkmių žmonijos istorijoje, leidžianti apsaugoti nuo pasiutligės žmones ir gyvūnus.
Pasiutligės rizika Lietuvoje
Lietuvoje ORV sėkmingai vykdoma nuo 2006 m. 2014 m. nebuvo užregistruotas nė vienas šios ligos atvejis. Deja, 2015 m. nustatyti du pasiutligės atvejai – usūriniam šuniui ir lapei. Manoma, kad užsikrėtę gyvūnai atklydo iš Baltarusijos, nes ten vis dar pasitaiko šios ligos atvejų.
Pagal 2016 m. patvirtintą naują Europos Komisijos programą, jaukai su vakcina nebus mėtomi visoje Lietuvos teritorijoje, o tik pasienyje (buferinėse zonose) su kaimyninėmis šalimis – Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija. Siekiant padidinti efektyvumą, vakcinos yra mėtomos dvigubai tankiau.
Plėtojant diagnostinius pasiutligės tyrimus Lietuvoje, nemažai dėmesio skiriama ir pasiutligės vakcinacijos efektyvumo vertinimui. NMVRVI atlikti tyrimai rodo, kad laukinių gyvūnų pasiutligės likvidavimo priemonės yra efektyvios. Vakcinacijos nuo pasiutligės efektyvumo kontrolei, jaukuose su vakcina nuo pasiutligės kaip žymeklis naudojamas tetraciklinas, kuris, gyvūnui suėdus jauką, atsideda kauliniame audinyje.
Nuo 2016 m. sausio iki rugsėjo mėn., tiriant tetraciklino atsidėjimą danties ir apatinio žandikaulio kauliniame audinyje nustatyta, kad jaukus su vakcina nuo pasiutligės suėdė 72,91 proc. laukinių gyvūnų: 66,61 proc. – jaunų lapių, 92,43 proc. – suaugusių lapių, 58,23 proc. – jaunų usūrinių šunų, 69,81 proc. – suaugusių usūrinių šunų.
Tiriant kraują nuo 2016 m. sausio iki rugsėjo mėn., buvo nustatyti 46,41 proc. imunizuotų laukinių gyvūnų: 40,63 proc. – jaunų lapių, 46,11 proc. – suaugusių lapių, 44,44 proc. – jaunų usūrinių šunų, 50 proc. – suaugusių usūrinių šunų.
Gyvūnų augintinių vakcinacijos nuo pasiutligės efektyvumas 2006 – 2016 m. Lietuvoje sudaro daugiau kaip 90 proc. Institute tiriami gyvūnų augintinių kraujo mėginiai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos, Ukrainos, Brazilijos, Baltarusijos, Izraelio, Norvegijos, Latvijos, Malaizijos ir kitų šalių.
Žmogaus pareiga – rūpintis gyvūnais ir saugoti jų sveikatą. Saugokime save ir savo gyvūnus augintinius nuo pasiutligės.
