Vasaris – burnos vėžio mėnuo

  Kasmet vasario 4-ąją Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šiais metais vyriausioji Respublikos specialistė odontologijai Alina Pūrienė vasarį paskelbė burnos vėžio mėnesiu. Taip siekiama ir pacientams, ir gydytojams priminti, kad burnoje gali atsirasti ne tik dantų problemų, ne tik ėduonis, periodonto ligų, bet ir vėžys. Žmonės dažnai kreipiasi į gydytoją dėl dantų skausmo, tačiau, kai nieko neskauda, tikrinasi vangiai.

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje vien 2014 m. nuo burnos vėžio mirė 248 asmenys, iš kurių net 218 – vyrai. Daugiausiai gyvybių pasiglemžė burnaryklės piktybinis navikas – 48, gerklaryklės piktybinis navikas – 42 ir burnos dugno piktybinis navikas – 34.

Burnos vėžys yra rimta problema, apie kurią turėtume daugiau kalbėti. Tai piktybinis bet kurios burnos vietos susirgimas. Jis gali išsivystyti ant lūpų, dantenų, liežuvio, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugno ar net seilių liaukose. Šis susirgimas, kaip ir kitos vėžio rūšys, išsivysto, kai audinių ląstelių genetinėje medžiagoje įvyksta tam tikri pokyčiai, dėl kurių ląstelės ima netaisyklingai dalintis ir augti.

Šis vėžys yra sunkiai atpažįstamas. Lietuvoje nustatoma apie 75–80 proc. užleistų (trečios, ketvirtos stadijos) burnos vėžio atvejų. Žmonės kreipiasi labai vėlai, neateina gydytis laiku. Užleistų stadijų burnos vėžio gydymas labai sudėtingas tiek gydytojams, tiek pačiam žmogui.

Požymiai, rodantys, kad burnoje gali būti navikų:

 negyjanti žaizdelė burnoje;

 gumbelis burnoje ar gerklėje;

 balta ar raudona dėmė ant dantenų, liežuvio ar burnos ertmėje;

 neįprastas kraujavimas, skausmas ar aptirpimas burnoje;

 sunkumas ar skausmas kramtant ar ryjant;

 patinęs žandikaulis;

 pasikeitęs balsas;

 burnos ar liežuvio tirpimas;

 ausies ir (ar) žandikaulio skausmas;

 nemalonus burnos kvapas;

 paslankūs, skausmingi dantys; ilgą laiką gerai tikę, o dabar nesilaikantys ar spaudžiantys protezai;

 apetito stoka ir svorio kritimas;

 lėtinis nuovargis.

  Rizikos faktoriai:

bloga burnos ertmės ir dantų higiena;

netinkami, dantenas spaudžiantys dantų protezai,

persirgtos virusinės ligos;

nevisavertė mityba, vitaminų, ypač A ir E, stoka maiste;

alkoholio vartojimas;

rūkymas;

paveldimumas;

amžius (dažniau serga vyresni 45 metų amžiaus žmonės);

ilgalaikis saulės poveikis lūpoms;

nusilpusi imuninė sistema;

profesiniai veiksniai;

apsikrėtimas lytiniu keliu plintančiu žmogaus papilomos virusu (ŽPV);

du kartus dažniau nei moterys šiuo vėžiu serga vyrai.

  Profilaktika

Burnos vėžio profilaktika yra pirminė, antrinė ir tretinė.

Pirminė – tai vėžio rizikos veiksnių įvardijimas ir pašalinimas iš žmogų supančios aplinkos ir jo gyvensenos, siekiant užkirsti kelią ligai atsirasti:

 metant ar nepradedant rūkyti;

 vengiant alkoholio;

 sveikai, subalansuotai maitinantis;

 vengiant ilgalaikio saulės poveikio lūpoms;

 siekiant apsisaugoti nuo lytiniu (ir oraliniu) keliu plintančio žmogaus papilomos viruso, riboti lytinių partnerių skaičių.

Antrinė – laiku diagnozuotos ikinavikinės ligos, jų gydymas bei stebėjimas. Burnos vėžio galėtų padėti išvengti ar bent jau kuo anksčiau jį nustatyti reguliarus lankymasis pas odontologą. Daugeliu atvejų gleivinėje pirmiausia atsiranda ikivėžinių pokyčių. Laiku pradėjus jų gydymą, vėžio dažniausiai galima išvengti.

Tretinė – šia profilaktika siekiama sumažinti galimybę vėžiui recidyvuoti. Burnos vėžys, kaip ir kiti onkologiniai susirgimai, vystosi palaipsniui. Pirmiausia organo audinyje atsiranda viena ar kelios dėl kokios nors priežasties pakitusios ląstelės. Jeigu šios ląstelės nežūsta anksti pačios arba nėra sunaikinamos, jos pradeda daugintis. Kuo anksčiau burnos vėžys aptinkamas, tuo lengviau jį gydyti ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas. Tinkamai koreguojant sirgusiųjų vėžiu mitybą, taikant paskirtą gydymą, mažinama galimybė ligai atsinaujinti. Gydymas priklauso nuo naviko vietos, dydžio, ligos stadijos, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės.

Clipboard01

Onkologinių susirgimų prevencijos programos

  PSO duomenimis, apie 30–50 proc. visų piktybinių navikų galima išvengti vykdant vėžio profilaktiką. Vienas iš būdų tai padaryti – gerinti žmonių informuotumą apie valstybines patikrų programas, siekiant nustatyti piktybinius navikus ankstyvosiose stadijose.

 

Prevencinė programa

Kam skirta programa

Programos priemonės

Gimdos kaklelio prevencinė programa

Moterims nuo 25 iki 60 metų

Kartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Krūties vėžio prevencinė programa

Moterims nuo 50 iki 69 metų

Kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą jį atlikti, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje gydymo įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš tyrimą atlikusios įstaigos.

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinė programa

Vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu

Kartą per 2 metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa

Vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų

Kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei nustatoma, kad šių ligų tikimybė yra didelė, pacientas siunčiamas į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa

50–74 metų amžiaus žmonėms

Kartą per 2 metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei jo atsakymas neigiamas – pacientas yra sveikas, jei – teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti šio vėžio diagnozę.

Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa

Vaikams nuo 6 iki 14 metų

Vaikų dantis silantais gali padengti gydytojai odontologai arba burnos higienistai, dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų finansavimo.

Dėl vėžio prevencinių programų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Nebūtina laukti kvietimo pasitikrinti, reikia rodyti ir savo iniciatyvą!

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close