Vasaris – burnos vėžio mėnuo

  Kasmet vasario 4-ąją Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šiais metais vyriausioji Respublikos specialistė odontologijai Alina Pūrienė vasarį paskelbė burnos vėžio mėnesiu. Taip siekiama ir pacientams, ir gydytojams priminti, kad burnoje gali atsirasti ne tik dantų problemų, ne tik ėduonis, periodonto ligų, bet ir vėžys. Žmonės dažnai kreipiasi į gydytoją dėl dantų skausmo, tačiau, kai nieko neskauda, tikrinasi vangiai.

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje vien 2014 m. nuo burnos vėžio mirė 248 asmenys, iš kurių net 218 – vyrai. Daugiausiai gyvybių pasiglemžė burnaryklės piktybinis navikas – 48, gerklaryklės piktybinis navikas – 42 ir burnos dugno piktybinis navikas – 34.

Burnos vėžys yra rimta problema, apie kurią turėtume daugiau kalbėti. Tai piktybinis bet kurios burnos vietos susirgimas. Jis gali išsivystyti ant lūpų, dantenų, liežuvio, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugno ar net seilių liaukose. Šis susirgimas, kaip ir kitos vėžio rūšys, išsivysto, kai audinių ląstelių genetinėje medžiagoje įvyksta tam tikri pokyčiai, dėl kurių ląstelės ima netaisyklingai dalintis ir augti.

Šis vėžys yra sunkiai atpažįstamas. Lietuvoje nustatoma apie 75–80 proc. užleistų (trečios, ketvirtos stadijos) burnos vėžio atvejų. Žmonės kreipiasi labai vėlai, neateina gydytis laiku. Užleistų stadijų burnos vėžio gydymas labai sudėtingas tiek gydytojams, tiek pačiam žmogui.

Požymiai, rodantys, kad burnoje gali būti navikų:

 negyjanti žaizdelė burnoje;

 gumbelis burnoje ar gerklėje;

 balta ar raudona dėmė ant dantenų, liežuvio ar burnos ertmėje;

 neįprastas kraujavimas, skausmas ar aptirpimas burnoje;

 sunkumas ar skausmas kramtant ar ryjant;

 patinęs žandikaulis;

 pasikeitęs balsas;

 burnos ar liežuvio tirpimas;

 ausies ir (ar) žandikaulio skausmas;

 nemalonus burnos kvapas;

 paslankūs, skausmingi dantys; ilgą laiką gerai tikę, o dabar nesilaikantys ar spaudžiantys protezai;

 apetito stoka ir svorio kritimas;

 lėtinis nuovargis.

  Rizikos faktoriai:

 bloga burnos ertmės ir dantų higiena;

 netinkami, dantenas spaudžiantys dantų protezai,

 persirgtos virusinės ligos;

 nevisavertė mityba, vitaminų, ypač A ir E, stoka maiste;

 alkoholio vartojimas;

 rūkymas;

 paveldimumas;

 amžius (dažniau serga vyresni 45 metų amžiaus žmonės);

 ilgalaikis saulės poveikis lūpoms;

 nusilpusi imuninė sistema;

 profesiniai veiksniai;

 apsikrėtimas lytiniu keliu plintančiu žmogaus papilomos virusu (ŽPV);

 du kartus dažniau nei moterys šiuo vėžiu serga vyrai.

  Profilaktika

Burnos vėžio profilaktika yra pirminė, antrinė ir tretinė.

Pirminė – tai vėžio rizikos veiksnių įvardijimas ir pašalinimas iš žmogų supančios aplinkos ir jo gyvensenos, siekiant užkirsti kelią ligai atsirasti:

 metant ar nepradedant rūkyti;

 vengiant alkoholio;

 sveikai, subalansuotai maitinantis;

 vengiant ilgalaikio saulės poveikio lūpoms;

 siekiant apsisaugoti nuo lytiniu (ir oraliniu) keliu plintančio žmogaus papilomos viruso, riboti lytinių partnerių skaičių.

Antrinė – laiku diagnozuotos ikinavikinės ligos, jų gydymas bei stebėjimas. Burnos vėžio galėtų padėti išvengti ar bent jau kuo anksčiau jį nustatyti reguliarus lankymasis pas odontologą. Daugeliu atvejų gleivinėje pirmiausia atsiranda ikivėžinių pokyčių. Laiku pradėjus jų gydymą, vėžio dažniausiai galima išvengti.

Tretinė – šia profilaktika siekiama sumažinti galimybę vėžiui recidyvuoti. Burnos vėžys, kaip ir kiti onkologiniai susirgimai, vystosi palaipsniui. Pirmiausia organo audinyje atsiranda viena ar kelios dėl kokios nors priežasties pakitusios ląstelės. Jeigu šios ląstelės nežūsta anksti pačios arba nėra sunaikinamos, jos pradeda daugintis. Kuo anksčiau burnos vėžys aptinkamas, tuo lengviau jį gydyti ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas. Tinkamai koreguojant sirgusiųjų vėžiu mitybą, taikant paskirtą gydymą, mažinama galimybė ligai atsinaujinti. Gydymas priklauso nuo naviko vietos, dydžio, ligos stadijos, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės.

Onkologinių susirgimų prevencijos programos

  PSO duomenimis, apie 30–50 proc. visų piktybinių navikų galima išvengti vykdant vėžio profilaktiką. Vienas iš būdų tai padaryti – gerinti žmonių informuotumą apie valstybines patikrų programas, siekiant nustatyti piktybinius navikus ankstyvosiose stadijose.

Dėl vėžio prevencinių programų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Nebūtina laukti kvietimo pasitikrinti, reikia rodyti ir savo iniciatyvą!