…kad bėgti norėtųsi į mokyklą, o ne iš jos

Pirmadienį nuskambėjusi rugsėjo pirmoji pati didžiausia, o kartu ir daug jaudulio kelianti šventė tiems, kurie pirmą kartą pravėrė mokyklos duris. Su kokiais iššūkiais susiduria šeima, kaip šiuos iššūkius įveikti ir kaip padėti vaikui, kad į mokyklą jis norėtų skubėti su džiaugsmu, o ne galvoti, kaip greičiau išsprukti? Apie tai kalbamės su Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos psichologe Violeta Bendinskiene.  DSC_8812   Pasak psichologės, pirmųjų mokslo metų pradžia iš dalies sudrumsčia ramų šeimos, auginančios pirmoką, gyvenimą. Tai išbandymas visai šeimai. Tėvai turi iš naujo paskirstyti laiką, kas lydės vaiką į mokyklą, kas parsives namo. Reikėtų žinoti, kad su šiais pokyčiais susijęs stresas pirmiausia užklumpa tėvus ir persiduoda vaikui.   Kažin ar įmanoma tai nuslėpti?.. Gal yra būdų, kaip stresą suvaldyti, ar nerimastingas mintis pakeisti teigiamomis? Pirmasis patarimas – pasistenkite kiek įmanoma mažiau nerimauti. Tėvai turėtų save įtikinti, kad normalios raidos vaiko ėjimas į mokyklą yra džiaugsmingas įvykis, nes mokykla – tai vieta, kur bus tenkinami vaiko pažinimo poreikiai, kad viskas klostysis sėkmingai. Daugelyje mokyklų dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie rūpinsis jūsų vaiko gerove. Dažnai neįvertinama, kad vaikai gali kur kas daugiau, nei jiems patiki tėvai. Vaikams reikia erdvės eksperimentuoti, kad galėtų išmokti įvertinti savo gebėjimus. Jiems turi būti leidžiama klysti bei atsakyti už savo klaidų pasekmes, kad sužinotų, jog sugeba patys spręsti problemas. Klaida nėra absoliutus blogis, bet natūralus reiškinys naujo pažinimo kelyje. Vaikams reikia iššūkių.   Kokius iššūkius pirmokas turi būti jau įveikęs ar nors žinoti, kas jo laukia prieš eidamas į mokyklą? Prieš eidamas į mokyklą vaikas jau turėtų mokėti susidėti daiktus, pasiruošti atlikti kokią nors užduotį, ją pabaigęs – sutvarkyti darbo vietą. Taip pat turėtų mokėti apsirengti, nusirengti, pasikabinti ar susidėlioti drabužius, prisiminti, ką reikia pasiimti kur nors einant, grįžus – sudėlioti į vietas. Vaikas turėtų mokėti numatyti, kada ką pradės, kada ir kaip pabaigs, planuoti numatomas veiklas ir savo laiką. Tai turbūt patys svarbiausi dalykai ruošiantis mokyklai, taip pat svarbu sugebėti atsiskirti nuo tėvų ir likti bendrai veiklai su vaikais kitoje vietoje, mokėti būti draugų būryje, išsakyti savo bei išgirsti kito nuomonę, bendradarbiauti žaidžiant, dalintis, o prireikus – paprašyti pagalbos. Kartais tėvai galvoja, kad kuo daugiau vaikas turės žinių, tuo jam bus lengviau mokykloje, o paaiškėja, kad sunkiausia – atsiskirti, bendrauti, draugauti, tuomet vaikas būna labai įsitempęs, neramus, verksmingas, jam sunku susikaupti ir mokytis, arba labai baisu kalbėti prieš klasę, išsakyti savo nuomonę.   Nuo ko ir kada reikia pradėti rengtis pirmajai klasei?   Labai gerai, jei pavasarį ar vasaros pradžioje vaikas jau spėjo susipažinti su savo būsima mokykla, pavaikščiojo koridoriais, pabuvo klasėje, susitiko su savo būsima mokytoja. Tuomet per vasaros atostogas lieka laiko vidiniams pasiruošimams artėjantiems rugsėjo pokyčiams. Jeigu to padaryti nepavyko prieš vasarą, reikėtų vaiką po mokyklą pavedžioti likus nors kelioms dienoms iki rugsėjo pirmosios. Vaikai yra smalsūs, mėgsta pasiklausyti, apie ką mes, suaugusieji, kalbamės. Išgirstus dalykus interpretuoja savaip, gali susidaryti neteisingų išankstinių prielaidų. Todėl su vaiku reikia dažnai ir po truputį pasikalbėti, mėginant suprasti, kaip jis įsivaizduoja mokyklą. Galima žaisti mokyklą, sukurti trumpą spektaklį, kur mylimi žaislai būtų mokiniai. Tokių laisvų istorijų – spektaklių kūrimas ugdo vaiko vaizduotę, socialinio bendravimo įgūdžius. Viena iš galimybių – skaitant knygas apie mokyklą, sekant pasakas žadinti vaiko smalsumą bei susidomėjimą.   Kokie svarbiausi klausimai iškyla tėvams? Ką reikėtų žinoti, ką įsidėmėti, o į ką tik atkreipti dėmesį? Vaiką ruošiant mokyklai kyla įvairiausių klausimų – kokius baldus, drabužius, apavą, kuprinę ir mokyklines smulkmenas jam parinkti. Pastangų ir išteklių reikalauja ne tik visų mokyklinių priemonių – aprangos, kuprinės, pieštukų ir kitų svarbių „dalykėlių“ – įsigijimas. Daugiausia nerimo kelia nežinomybė, kaip seksis jūsų vaikui bendrauti su mokytoja ir bendraklasiais, ar jis mokės įveikti sunkumus ir nesėkmes, ar mokykla jam bus džiugus ir šviesus gyvenimo tarpsnis. Darbo vieta. Stalas ir kėdė turi atitikti vaiko ūgį. Stalą statykite arčiau natūralios šviesos šaltinio, kad šviesa kristų iš kairės pusės arba priekio. Jei natūralios šviesos nepakanka – papildomai pastatykite stalinę lempą. Būtina formuoti taisyklingo sėdėjimo įprotį. Reikia nuolat kontroliuoti vaiką, kad jis išmoktų sėdėti tiesiai, tvirtai remdamasis abiem kojomis į grindis. Krūtinė turi būti priglausta prie pat stalo krašto, sąsiuvinis pasuktas maždaug 30 laipsnių kampu, galva palinkusi kuo galima mažiau. Vaiko apranga. Vaikas mokykloje praleidžia trečdalį dienos, todėl drabužiai turi būti patogūs ir praktiški, pagaminti iš natūralaus pluošto. Batai turi būti patogūs, pakulnė žema arba vidutinė (ne aukštesnė  kaip 3–4 cm.). Kas 4 mėnesius patikrinkite, ar avalynė tinka vaiko kojai, kai vaikui sueina 10 metų – kas pusmetį. Nerekomenduojama visą dieną mokykloje avėti sportinius batelius. Sporto bateliuose kojos prakaituoja, sklinda nemalonus kvapas, drėgmė ir šiluma, kyla pavojus susirgti kojų grybelinėmis ligomis. Mokinio kuprinė ir jos turinys. Kuprinės forma turi atitikti fiziologinę vaiko stuburo formą. Reikia rinktis kuprinę su specialia pakietinta „pagalvėle“ ties stuburu. Ši „pagalvėlė“ – lyg atrama, padedanti išlaikyti taisyklingą stuburo padėtį. Uždėtos kuprinės dugnas turėtų būti 5–10 cm virš vaiko juosmens. Kuprinės diržai ne siauresni kaip 3 cm, paminkštinti. Pradinuko tuščios kuprinės svoris turėtų būti 700 g, vyresnių mokinių – 1 kg. Kuprinės turinio svoris – ne daugiau kaip 600–800 g. Iškraustykite nereikalingus daiktus, žaislus. Miegas. Norint, kad imunitetas būtų stiprus, mokyklą lankantis vaikas turėtų miegoti ne mažiau kaip 9 val. per parą. Pripratinkite vaiką užmigti anksti, jo miegamasis turėtų būti skirtas tik miegui. Nuolatos nepakankamai išsimiegoję vaikai prasčiau mokosi. Judėjimas. Pradėję lankyti mokyklą vaikai juda du kartus mažiau negu ikimokyklinukai. Dėl nepakankamo judėjimo sutrinka kraujotaka, kvėpavimas, susilpnėja raumenų tonusas, paveikiama nervų sistema: vaikas darosi dirglus, vangus, greitai pavargsta. Svarbu vaikui leisti laikas nuo laiko pajudėti, pasimankštinti. Esant galimybei, skatinkite vaiką lankyti popamokinius užsiėmimus, atitinkančius jo interesą. Mokymasis. Lankyti mokyklą yra vaiko pareiga, kaip tėvų darbinių įsipareigojimų vykdymas. Praleisti pamokas nėra gerai – vienintelė pateisinama priežastis gali būti liga. Rytais laiku keltis – tai vienas iš svarbių mokyklinių reikalavimų. Neturi kilti abejonių dėl mokinio pareigų vykdymo. Norėdami padėti savo vaikui, nuolat aptarkite jo sėkmes ir nesėkmes, įvertinkite mokymosi pažangą, pagirkite. Mokymosi kelias susideda iš daugelio mažų žingsnelių. Paskatinkite vaiką išsirinkti vieną arba daugiau teigiamų posakių ir visiškai sąmoningai juos kartoti mintyse arba garsiai, kad sutramdytų savo viduje glūdintį tingulį. Galima pritvirtinti plakatą su vienu ar net keliais šūkiais: Neatidėliok, greičiau pradėk! Noriu – vadinasi, galiu! Maži žingsneliai veda į didelį tikslą! Viską galiu įveikti savo jėgomis! Gera pradžia – pusė darbo! Kliūtys man gali padėti!.. Vienoj knygoje teko skaityti žymaus mokslininko žodžius, kurie man labai įstrigo, kaip turintys gilią prasmę ir su kuriais negali nesutikti: „Pradžioje glūdi eigos ir pabaigos esmė“. Todėl linkiu ir vaikams, ir tėvams, taip pat ir mokytojams sėkmingos mokslo metų pradžios! Ir nenusiminti, jeigu ne viskas pradžioje klostysis sklandžiai – akcentuoti, ypač pirmaisiais metais, reikia ne lūkesčius ar nesėkmes, o pastangas.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close