Kai vėžiu suserga tavo mama
„Yra guziukas, važiuosiu į Kauną, reikia pasitikrinti.“ Tuo momentu ėjau per judrią gatvę Vašingtone, bet nejučia sustojau žalioje salelėje tarp eismo juostų. Buvo giedra diena, bet viskas tąkart, regis, nuščiuvo ir tapo pilkšva. Mano vaikystės namai, kvepiantys mamos keptais pyragais ir auselėmis, ėmė tolti. Mane apibūdinantis pasaulis tarsi pakibo laike. O dar lyg tyčia tas didelis ligoninės pastatas priešais, tarsi priekaištas, žvelgiantis į mane. Dirbu gydymo įstaigoje, mamai manęs reikia dabar, o aš taip toli, už vandenyno, negaliu ja pasirūpinti… O kas, jei mamos liga labai pikta?
Nors mudviejų ryšys buvo labai glaudus ir iki tol niekad nejaučiau mus skiriančio vandenyno, tąkart pasijutau esanti kitame pasaulyje – išsigandau, kaip vis tik toli esu, negaliu šokti į autobusą ir per pusvalandį nuvažiuoti pas mamą. Apėmė tuštuma ir baimė, kad negaliu jos apkabinti, fiziškai būti su ja…
Juk mamai jau virš 70 metų, jai sunku susigaudyti painiuose klinikų koridoriuose, suprasti, ką sako gydytojas, koks siūlomas gydymas ir panašiai. Taip norėjau lydėti ją į Kauną… Kaskart jai lankantis pas gydytojus, susijungdavome telefonu. Apgailestavau, kad Lietuvoje nėra tokio išvystyto savitarpio paramos tinklo, kaip yra čia, Amerikoje. Taip skaudėjo širdį, kad mama ligos kelionėje viena, tačiau vieno pokalbio metu mama prasitarė radusi nuostabią onkologinių ligonių bendruomenę ir nuo šiol jos kišenėje visada POLA kortelė. Mama vis džiaugėsi – įsivaizduok, kokios naudingos informacijos šiandien gavau – naujų pratimų video kompleksą, o anądien džiaugėsi, kokia naudinga buvo dietologės konsultacija, vis skaičiavo, kiek sutaupė su POLA kortele pirkdama vaistus…
Mano mama visą gyvenimą labai mėgo dalintis ir buvo be galo dosni – pavyzdžiui, prikepdavo pyragų visiems gatvelės kaimynams ir taip praskaidrindavo jiems dieną. Galvoju, toks tokį randa, POLA man taip pat yra apie dalinimąsi pagalba, dėmesiu, nešama svarbia žinia: „Tu ne vienas. Palaikysim. Remsim. Įveiksim šį kelią drauge.“
Mama, aš nuolat apie tave galvoju…
Tavo Rūta
– Šiuo metu Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) padeda 46 817 onkologinių pacientų ir jų artimųjų. Kiekvieną mėnesį šis skaičius paauga 600-800 asmenų. Padėkite mums padėti jiems, – prašo POLA direktorė Neringa Čiakienė, kviesdama skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramą pagalbai onkologiniams pacientams ir jų artimiesiems.
Susirgus onkologine liga tiek pacientui, tiek jo artimiesiems gyvenimas pasidalina į iki ir po diagnozės – natūralu, kad kyla daug nerimo, rūpesčio, apima nežinomybė, informacijos gausybėje sunku susiorientuoti, kas teisinga ir kuo pasikliauti. Ypač sunku, jei patys artimiausi gyvena toli ir nėra galimybių nuolat būti šalia. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) jau 12 metų telkia einančius onkologinės ligos keliu ir teikia visokeriopą pagalbą. Lietuvoje kasdien onkologinės ligos diagnozę išgirsta 50 žmonių, taigi per metus – apie 18 tūkstančių šeimų stoja į kelią, kurio nė vienas nesirenkame savo noru. Su POLA kortele šiems žmonėms gyvenimo kasdienybė, finansinė našta tampa lengvesnė, viltis – stipresnė nemokamai gaunant POLA specialistų (psichologo, dietologo, teisininko) individualias konsultacijas. Būrys savanorių pacientų gidų palaiko gyvąjį ryšį ir neša žinią, kad ir su liga GYVENIMAS tęsiasi. Navigacijos sistema www.priesvezi.lt sukurta pacientams ir jų artimiesiems, kurioje lengva rasti svarbiausią informaciją pagal paciento kelio etapus.
Kasmet vis didesnio skaičiaus gyventojų skiriama 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) parama mūsų asociacijai patvirtina POLA asociacijos veiklos svarbą, vėl ir vėl uždega ir skatina toliau dirbti, kad prieš vėžį laimėtų gyvenimas. Prisidėkite ir Jūs – elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pildydami paramos skyrimo formą, įveskite pilną gavėjo pavadinimą: Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija arba Paramos gavėjo kodą 302704554. Tai galimybė realiai padėti sergantiems onkologine liga ir jų artimiesiems, nepatiriant papildomų išlaidų.
Jei sudėtinga apsispręsti GPM paramą paskirti vienam gavėjui, atkreipiame dėmesį, kad GPM paramą galima padalinti, paskiriant dalį nuo 1,2 proc.: pvz., po 0,6 proc., po 0,8 ir 0,4 proc. ir pan., kad bendra suma neviršytų 1,2 proc.
Ačiū, kad esate drauge prieš vėžį. Plačiau apie paramos skyrimą – informacija svetainėje https://pola.lt/gpm/,
Irma: „Tikėjau ir tikiu, kad viskas bus gerai ir tu pasveiksi, mamyte!“
Mamyt,
Nors prabėgo jau 12 metų, niekada nepamiršiu to tvankaus birželio ryto, kai viešėjai pas mus. Pro užuolaidas matau, kaip terasoje su kažkuo kalbi telefonu, po to sukniumbi kėdėje ir stipriai pravirksti. Tuokart nesupratau, kas nutiko. Tavo ašaros, regis, prigesino tą nuostabiai šviesų rytą. Glostydama jau gerokai suapvalėjusį pilvuką (ten jau aštuntą mėnesį spurda Tavo anūkėlė!), mėginau nuspėti, nejaugi kažką ne taip pasakiau, gal įskaudinau Tave? Dar kurį laiką nenorėjai man pasakyti. „Gal čia alergija, kad man taip ašaroja akys“, – slėpei. Mama, juk pažįstu Tave… „Pasakyk, kas nutiko?“ – „Skambino gydytoja, rado darinį gimdoje, agresyvus… Reikia skubiai operuoti.“
Kas vyko po to, tos savaitės, net gerai neprisimenu, žinau, kad labai intensyviai galvojau, planavau ir negalėjau nurimti – ką darysim, nes svarbiausia veikti čia ir dabar?! Skambinėjau visur, ieškojau, kur greičiausiai Tave priimtų gydymui. Viską atidėjusi į šalį, tartum kamuolys aštuntą mėnesį nėščia riedėjau onkologinio skyriaus koridoriais – tiesiog privalėjau išsaugoti Tave. Kad Tu galiausiai apkabintum jau greit gimsiančią mano dukrytę, kad ne tik sūnus, bet ir ji galėtų augti, jausdama senelės šilumą ir meilę.
Aš Tau labai dėkinga, kad man sukūrei tokį šviesų, saugų ir be galo įdomų vaikystės pasaulį. Visada buvom tokios artimos ir neperskiriamos, vaikystėje visuomet abi kartu nuostabiai leidome laiką, kuris buvo tik mūsų. Parodei man nuostabias vietas, važiuodavom į spektaklius Vilniaus operoje, kavinėje gerdavome pieno kokteilius ir ilgai plepėdavome. Tu – gyvenimo mokytoja ir man, ir savo gausiam auklėtinių pradinukų būriui.
Džiaugiausi, kad patekai pas nuostabią gydytoją. Kai Tave aplankiusi prieš rytojaus operaciją vykau namo, prisimenu, kaip mane pasivijo visos susikaupusios patirtys. Sustojau vairavusi ir leidau kalbėti ašaroms. Dievaži, tikėjau, kad Tau viskas bus gerai, bet vis tik kaip sudėtinga tiek daug išgyventi per tokį trumpą laiką! Aprimusi važiavau ieškoti Tau dovanėlės, norėjau padovanoti Tau kažką, kas bent trumpam tuo metu pradžiugintų. Kitą dieną padovanojau Tau auskarus, linkėdama sėkmės ir sveikatos ir tokiu būdu kažkiek raminau save. Norėjau, kad jaustum, kad visa širdim esu su Tavimi ir būsiu, kiek reikės.
Laimė, kad ligą Tau spėjo nustatyti laiku, pakako operacijos. Nors dar ne vienerius metus lydėjo stresas ir nerimas dėl menkiausio simptomo, rūpestis, kad tik liga negrįžtų, mes išsaugojome viltį gyvenimui. Tos vasaros pabaigoje pasaulį išvydusi mano dukrelė, Tavo anūkė, papildė mūsų moteriškąją giminės liniją. Atėjo mums nauja pradžia, GYVENIMĄ nuspalvinusi pačia gražiausia prasme.
Tavo Irma
***
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija POLA daugiau kaip 12 metų dirba padėdama onkologine liga sergantiems žmonėms – išduodama POLA kortelę, telkia į bendruomenę, palengvina gyvenimo kasdienybę, sumažina finansinę naštą, teikia pagalbą nemokamai teikdama psichologo, dietologo, teisininko individualias konsultacijas, vykdo savanorių pacientų gidų pagalbos programą. Šiuo metu POLA padeda 47 418 onkologinių pacientų ir jų artimųjų.
Skirkite 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramą POLA. Tai galimybė realiai padėti sergantiems onkologine liga ir jų artimiesiems, nepatiriant papildomų išlaidų.
Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pildydami paramos skyrimo formą, įveskite pilną gavėjo pavadinimą: Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija arba Paramos gavėjo kodą 302704554. Plačiau apie paramos skyrimą – informacija svetainėje https://pola.lt/gpm/
Ačiū visiems, kurie prisidedate savo parama ir esate drauge prieš vėžį.