Šalies gyventojai suka žalumo kryptimi: elektrą gamina saulė, šilumą ir karštą vandenį – oras
Vis populiarėjant elektrą generuojančioms saulės jėgainėms ir nutolusiems parkams daugeliui gyventojų kyla klausimas, ar įmanoma tapti dar žalesniais gamintojais ir vartotojais. Ekspertų teigimu, tobulėjančios technologijos žaliąją energiją leidžia įdarbinti ne tik namų apšvietimui, bet ir jų šildymui, vėsinimui, karšto vandens ruošimui.
„Individualios saulės jėgainės ant namų stogų ar saulės modulių parkai pievose daugeliui jau yra ir įprastas vaizdas, ir priimtinas sprendimas – taip siekiama apsirūpinti ekologiška ir ekonomiška elektros energija. Šildymo sistemų atžvilgiu kol kas esame kiek konservatyvesni ir dažniau renkamės tradicinius kieto kuro ar dujų katilus. Visgi draugiškiausias aplinkai, ilguoju laikotarpiu labiau atsiperkantis ir Lietuvoje vis populiarėjantis sprendimas yra įsirengti ir saulės jėgainę, ir šilumos siurblį – tuomet namai šildomi iš oro sugeneruota šiluma, kurios gamybai naudojama saulės pagaminta elektros energija“, – komentuoja bendrovės „Baltic Refrigeration Group“ direktorius Evaldas Kvederis.
Mažesnė tarša, didesnis efektyvumas
Patalpų šildymas yra vienas iš didžiausią anglies dioksido emisiją namų ūkyje sukeliančių veiksnių, kadangi degant šilumą generuojančiam kurui į aplinką išsiskiria dideli kiekiai CO2. Pasak E. Kvederio, kiek tiksliai teršalų išmetama dėl namų šildymo, priklauso nuo gyvenamosios vietos – vėsesnio klimato šalyse ši dalis paprastai yra didesnė nei šiltuose kraštuose, kur patalpų šildyti nereikia.
Labiausiai aplinką teršiantis variantas yra kietas kuras, tačiau Lietuvos gyventojų mėgstami dujiniai katilai taip pat nėra aplinkai draugiškas pasirinkimas.
„Tarptautinė energetikos agentūra savo naujausioje specialioje ataskaitoje pabrėžia, kad po 2025 m. neturėtų būti parduodami jokie nauji iškastinį kurą naudojantys šildymo katilai, jei iki 2050 m. norima pasiekti nulinės CO2 emisijos tikslus. Ši ataskaita kalba ir apie tai, kad daug geresnė, mažai anglies dioksido į aplinką išskirianti namų šildymo alternatyva yra šilumos siurbliai“, – komentuoja NØRDIS šilumos siurblius atstovaujančios bendrovės vadovas.
JAV Gamtos išteklių gynybos taryba (angl. Natural Resources Defense Council) yra paskaičiavusi, jog per visą eksploatacijos laikotarpį naujas šilumos siurblys gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją 46-54 proc., palyginti su gamtinėmis dujomis.
„Šilumos siurbliai pasižymi ir tuo, jog veikimui reikalingą elektros energiją naudoja efektyviai. Pavyzdžiui, šilumos siurblys gali pagaminti apie 4 KW šilumos kiekvienam sunaudotos energijos vienetui. Tai atitinka maždaug 400 proc. efektyvumą, kai tuo tarpu dujinių katilų efektyvumas siekia apie 85 proc., o kieto kuro – vos 50 proc.“, – aiškina ekspertas.
Jo teigimu, šilumos siurbliai suteikia gyventojams galimybę tapti itin žaliais vartotojais, jei jie yra įrengiami namų ūkiuose, turinčiuose individualias saulės elektrines – tuomet sistemos veikimui palaikyti reikalingą elektrą šilumos siurbliai gauna iš saulės kolektorių.
„Galime sakyti, kad ekologiškos saulės pagamintos elektros varomi šilumos siurbliai taip pat gamina ekologišką šilumą. Be to, pakeisti įprastinę (kieto kuro ar dujų) šildymo sistemą šilumos siurbliu oras-vanduo yra ne tik ekologiškas, bet ir ekonomiškas sprendimas – ilgainiui sumažėja sąskaitos už šildymą, nereikia jaudintis dėl kylančių tradicinio bei iškastinio kuro kainų“, – akcentuoja E. Kvederis.
Kas bendro tarp šilumos siurblių ir sveikatos?
Pašnekovo teigimu, kai kuriems gyventojams aplinkos tarša yra ganėtinai abstraktus terminas, tarsi nedarantis jokios įtakos jo kasdieniam gyvenimui. Iš tiesų yra ne taip – Europos aplinkos agentūros duomenimis, oro užterštumas yra didžiausia grėsmė gyventojų sveikatai, kasmet vienaip ar kitaip lemiančia daugiau nei 400 tūkst. mirčių Europoje. Vienas didžiausių sveikatai kenksmingos oro taršos šaltinių yra kietojo kuro naudojimas individualiuose namuose.
„Lietuvoje turbūt nė vienas šaltasis sezonas nepraeina be padidėjusios teršalų ore koncentracijos ir specialistų perspėjimo dėl tokios situacijos. Toks reiškinys itin įprastas tampa todėl, kad žiemą imame šildyti namus – kūrename kieto kuro katilus. Galbūt prieš keliasdešimt metų tai tebuvo vienintelis variantas, šildantis namus ir ruošiantis karštą vandenį, tačiau technologijoms tobulėjant alternatyvų jau yra daug. Šilumos siurbliai yra viena jų, tad norėtųsi paskatinti gyventojus tuo pasidomėti – jei ne dėl gamtos, tai dėl savo pačių sveikatos“, – sako pašnekovas.
Degdamas kietasis kuras į orą išmeta daug kietųjų dalelių, anglies monoksido, lakiųjų organinių junginių, sunkiųjų metalų, kitų teršalų, kurie gali dirginti kvėpavimo takus, sukelti nosies, gerklės perštėjimą, kosulį, dėl to gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų, ypač bronchinės astmos ar obstrukcinio bronchito, eiga.
Statistikos departamento duomenys rodo, 2019 m. būstui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir maistui gaminti Lietuvoje buvo sunaudota beveik 2356 tūkst. kubinių metrų malkų ir kurui skirtos medienos, 52,8 tūkst. tonų akmens anglių, beveik 46 tūkst. tonų durpių kurui ir durpių briketų.
Galimybę gyventojams didinti namų ūkių šilumos gamybos efektyvumą ir taip tapti žalesniais vartotojais suteikia ir valstybė, pagal Aplinkos projektų valdymo agentūros administruojamą priemonę „Katilų keitimas namų ūkiuose“ teikianti paramą keičiant neefektyvius katilus į šilumos siurblius ar mažai taršius, ekologinio projektavimo reikalavimus atitinkančius kietojo biokuro katilus.
