Redaktoriaus savaitė
Daugeliui miestų gyventojų didžiausias ir svarbiausias savaitės įvykis prasidėjo tik baigiantis darbo savaitei, kai visos Lietuvos savivaldybės, viena paskui kitą solidariai pralaimėjusios kovą šalčiui, iškėlė baltas vėliavas ir sutrimitavo pradedančios šildymo sezoną.
Lengviau atsikvėpė ugdymo bei kitų valstybės lėšomis egzistuojančių įstaigų darbuotojai. Lengviau atsikvėpė tėveliai, kad nereikės galvoti, kelias kelnytes arba kojinių poras paruošti į mokyklą. Žinoma, butuose gyvenantys miestelėnai apsidžiaugė ne visi. Nemokamos šilumos – nėra. Gaila, kad mokame kaupti tik daiktus, o ne išteklius.
Šimtus metų mokslininkai galvoja, kaip ne tik pažaboti, bet ir sugaudyti žaibo energiją, kaip sukaupti neaprėpiamus klodus Saulės dalinamos šilumos. Deja, Saulės energijos pagauname dar tik grašius, o žaibas tėra tik laisvėje bėgiojantis ir naktimis lovų užtiesalus ant galvų priverčiantis užsimesti padaras.
Taip ir šiluma. Gerai būtų, jei galėtume jos bent kibiriuką pasemti rugpjūtį ir išpilti spalį! Deja…
Su šalčiais prasideda ir žiemos linksmybės. Nuo šalčio pasislėpti visi skuba į patalpas. O kad dar šilčiau būtų – daug daug trepsi. Todėl turbūt Lietuvoje ir populiarūs šokiai. Kai šalčiai sukausto ne tik žaliąsias lankas, bet ir skylėtus kaip rėtis, jau kelis dešimtmečius stovinčius pastatus, tik ir belieka trepsėti. Pasižiūri į lapinėmis kepurėmis bei kumštinėmis kailinėmis pirštinėmis apsitaisiusius šokėjus ir mintyse iškyla garbų amžių skaičiuojančiųjų arba jau išėjusiųjų pasakojimai.
Ironiška, tačiau laikraštis net ir prieš kelis dešimtmečius buvo naudojamas ne tik skaitymui, kūrenimui ar higienai „būdelėje su širdele“, bet ir aprangai. TSRS kariuomenėje tarnavusieji dar prisimena, kad geriausiai nuo šalčio kojas saugodavo ne autai, o būtent laikraščiai… Laikraščiai, kurie pamažu vis kelia baltas vėliavas ir yra prie išnykimo ribos. XXI amžiuje žengiame technologinių pasiekimų žingsniais, bet klausimas, kaip reikėtų išgyventi dingus elektrai, – pamažu tampa egzistenciniu.
