Kodėl reikalinga Europos vidaus saugumo strategija?
Atsižvelgiant į kintančias saugumo grėsmes ir sudėtingą geopolitinę situaciją, Europos Sąjungos valstybės narės turi stiprinti gebėjimus užtikrinti savo piliečių saugumą, taikydamos bendrą, europinį požiūrį į vidaus saugumą.
Europos vidaus saugumo strategijos tikslas – skatinti koordinuotus veiksmus, stiprinti bendradarbiavimą dalijantis informacija, didinti atsparumą ir bendrus gebėjimus veiksmingai užkirsti kelią grėsmėms, jas aptikti ir į jas reaguoti. Strategija siekiama, kad saugumo aspektai būtų integruoti į visas Sąjungos politikos sritis, taikant visos visuomenės požiūrį. Ji taip pat padės valstybėms narėms pasitelkti technologijų galimybes saugumui stiprinti ir skatins saugią skaitmeninę erdvę visiems.
Kaip strategija siejasi su Europos gynybos baltąja knyga ir Parengtumo sąjungos strategija?
Remiantis buvusio Suomijos prezidento Sauli Niinistö ataskaitos rekomendacijomis, Europos vidaus saugumo strategija glaudžiai susijusi su Parengtumo sąjungos strategija bei Europos gynybos baltąja knyga „Pasirengimas 2030“. Kartu jos formuoja bendrą ES viziją – saugią, atsparią ir tvirtą Europą.
Vidaus saugumo strategija apima visapusišką atsaką į tokias grėsmes kaip hibridinės atakos, organizuotas nusikalstamumas ir terorizmas. Parengtumo sąjungos trategija orientuota į civilinį ir karinį pasirengimą krizėms, o Gynybos baltoji knyga apibrėžia strategines gynybos bendradarbiavimo, investicijų bei pramonės vystymo kryptis.
Be to, Komisija planuoja pristatyti „Europos demokratijos skydą“, skirtą stiprinti demokratinį atsparumą.
Kaip Komisija integruos saugumo aspektus į ES politiką?
Papildydama Parengtumo sąjungos strategiją Komisija sieks integruoti saugumo aspektus į visą ES teisėkūros procesą nuo pat pradžių.
Rengiant naujus teisės aktus arba peržiūrint esamus, bus vertinamas jų poveikis saugumui ir atsparumui. Tam bus organizuojami specialūs mokymai politikos formuotojams.
Naujoje vidaus saugumo valdymo sistemoje reguliariai bus atliekamos grėsmių analizės, kurios padės Saugumo kolegijai bei bendradarbiavimui su valstybėmis narėmis Taryboje.
Kaip bus stiprinama Europolo veikla?
Europolas atlieka esminį vaidmenį kovojant su sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu, įskaitant migrantų kontrabandą ir terorizmą. Atsižvelgiant į dabartinę saugumo padėtį, būtina išplėsti jo įgaliojimus.
Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, ketina pasiūlyti ambicingą Europolo mandato reformą.
Numatyta sustiprinti agentūros vaidmenį tiriant tarpvalstybinius, sudėtingus ir plataus masto nusikaltimus bei plėsti bendradarbiavimą su Eurojustu, Europos prokuratūra (EPPO) ir kitomis ES agentūromis.
Taip pat bus plečiami skaitmeninių technologijų, šifravimo, neteisėto pelno sekimo, duomenų analizės ir kibernetinio saugumo gebėjimai.
Ką Komisija siūlo dėl duomenų saugojimo ir šifravimo?
Komisija pateiks veiksmų planą, kaip užtikrinti teisėtą ir veiksmingą prieigą prie duomenų. Tarp numatomų veiksmų – ES masto duomenų saugojimo taisyklių poveikio vertinimas ir technologinių gairių šifravimo srityje parengimas. Tai leis teisėsaugai teisėtai pasiekti užšifruotus duomenis, kartu išlaikant kibernetinį saugumą ir pagrindinių teisių apsaugą.
Kaip užtikrinamas balansas tarp saugumo ir privatumo?
Apie 85 proc. teisėsaugos tyrimų priklauso nuo gebėjimo pasiekti skaitmeninę informaciją – beveik visos organizuoto nusikalstamumo formos palieka skaitmeninį pėdsaką.
Didėjant skaitmeninio pasaulio svarbai, būtina rasti pusiausvyrą tarp efektyvios teisėsaugos ir pagrindinių teisių, įskaitant teisę į privatumą. Komisija užtikrins, kad saugumo klausimai būtų integruoti į ES politiką, kartu gerbiant žmogaus teises.
Kaip strategija saugo piliečius internete, ypač vaikus?
Strategijoje numatytos įvairios priemonės piliečių apsaugai internete. Skaitmeninių paslaugų aktas įpareigoja interneto platformas aktyviai valdyti rizikas ir šalinti neteisėtą turinį – ypač siekiant apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo, prekybos žmonėmis ir radikalizacijos.
2025 m. Komisija planuoja pateikti privatumo apsaugą užtikrinantį amžiaus patvirtinimo sprendimą bei specialias gaires vaikų apsaugai. Iki ES skaitmeninės tapatybės portfelio įdiegimo (numatyta nuo 2026 m.) tai bus laikinas sprendimas.
Be to, Komisija stiprins bendradarbiavimą tarp platformų, institucijų ir pilietinės visuomenės – per Netoleruotinos neapykantos kalbos kodeksą ir ES interneto forumą.
Taip pat bus stiprinami teisės aktai ir veiksmai, skirti kovai su vaikų seksualiniu išnaudojimu internete. Naujas ES centras padės paslaugų teikėjams nustatyti ir pranešti apie neteisėtą veiklą, taip pat padės valstybėms narėms prevencijoje ir aukų apsaugoje.
Numatytas ir veiksmų planas dėl vaikų apsaugos nuo nusikalstamų veikų bei patyčių internete.
Kaip strategija prisideda prie kovos su terorizmu?
Strategijoje numatyta nauja ES darbotvarkė, skirta terorizmo ir smurtinio ekstremizmo prevencijai bei kovai su jais. Bus stiprinamas gebėjimas prognozuoti grėsmes, užkirsti kelią radikalizacijai, apsaugoti piliečius ir viešąsias erdves bei veiksmingai reaguoti į išpuolius.
Planuojama:
• sukurti prevencinių priemonių rinkinį, skirtą ankstyvam grėsmių atpažinimui ir intervencijoms, ypač tarp pažeidžiamų asmenų;
• stiprinti viešųjų erdvių apsaugą, panaudojant ES finansavimą ir ekspertinius patarimus;
• įgyvendinti bendrą kovos su terorizmo finansavimu sistemą.
Kaip kovojama su organizuotu nusikalstamumu?
Komisija siekia taikyti visapusišką požiūrį į organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir kontrolę – nuo socialinių veiksnių (skurdo, nedarbo, atskirties) iki griežtesnių teisės aktų ir priemonių.
Planuojama:
• peržiūrėti teisės aktus dėl ginklų, narkotikų ir pinigų plovimo;
• patvirtinti ES kovos su korupcija strategiją;
• stiprinti Europos prokuratūros veiklą;
• pateikti veiksmų planus dėl internetinių sukčiavimų bei vaikų apsaugos nuo nusikalstamų veikų.
Kaip bus finansuojamos papildomos priemonės?
Visuomenės saugumo stiprinimui reikalingos reikšmingos investicijos. Ateities finansavimo klausimai bus sprendžiami rengiant naująją ES daugiametę finansinę programą.
Šiuo metu (2021–2027 m. laikotarpiu) saugumo priemonėms skiriama apie 9,77 mlrd. eurų, iš jų:
• 1,9 mlrd. – Vidaus saugumo fondui;
• 6,2 mlrd. – Sienų valdymo ir vizų politikos priemonėms;
• 1,6 mlrd. – programai „Europos horizontas“, skatinančiai mokslinius tyrimus ir inovacijas saugumo srityje.
Daugiau informacijos https://ec.europa.eu/commission/presscorner/home/en
