Gimtinės keliais ir takais – su knyga, poezija, pavasariu…

        Valė Petkevičienė, knygos „Ieškojimų šviesa“ sudarytoja

              Gyvenime nebūna atsitiktinių sutapimų, įvykių, gamtos reiškinių ar progų. Viskas jame, tarsi žemėlapyje, tiksliai išdėliota ir pažymėta. Mums tereikia išmokti skaityti įvykių aplink mus ar šalia mūsų ženklus, kad pastebėtume, pajustume, suprastume, išmoktume ir žinotume savo paskirtį, kad džiaugtumės ir džiugintume šalia esantį. Kūryba plačiąja prasme ir yra žmogaus gyvenimo paskirtis. Kūrybos perkėlimas, jos vyksmo sekos, jos proceso fiksavimas knygose – tautos kultūros įamžinimas. Visų pirma, žinoma, kūryboje dalyvaujančio žmogaus galimybė išlikti ir keliauti laiku iš kartos į kartą. Knyga buvo, yra ir pasilieka didžiausias tautos turtas ir vertybė. Nešdami žinią į gyvenimą apie naują knygą, rašome krašto istoriją, pildome bibliotekų lentynas savo pačių išlikimu.

              Laikas pasirinko, kad knyga „Ieškojimų šviesa“ su Jiezno miesto bibliotekos skaitytojais susitiktų kovo 21-ąją, kuri yra ir Pasaulinė poezijos diena. Ši pavasario diena „Gabijos“ žmonėms buvo dosni saulės spindulių, Jiezno bibliotekos šeimininkių Vilmos Trabuševskienės ir Sigutės Katkauskienės nuoširdaus rūpesčio, o kultūros centro vokalinio ansamblio „Jieznelė“ (vad. Danguolė Smalskienė) tądien atliekami romansai tarsi pavasarinio vėjo gūsis gaivino, glostė ausį ir širdį.

              Žmogui gera jausti, kai yra laukiamas, pastebėtas, kai tai, ką jis daro, aplinkiniams suteikia džiaugsmo, kai įdėmiai klauso jo skaitomo kūrinio ir kai dėkingumas suspindi džiaugsmo ašaroje. Emocijas ir susidomėjimą kiekvienas parodo savaip. Tačiau ryšys (kai jis užsimezga nuo pirmos susitikimo minutės) tarp kalbančiojo ir jį klausančio juntamas ne tik aplinkoje, bet ir ore, kuriuo dalijasi visa knygos pristatymo auditorija. Smagu buvo jausti šį ryšį Jiezno bibliotekoje! Gal todėl, kad visi jam labai atsakingai ruošėmės, kad norėjome pakylėti Knygai ir Poezijai skirtą dieną. Su didele meile ir tokiu pat dideliu jauduliu savo poeziją bei prozą pristatė ir sueigoje dalyvavę gabijiečiai Aušra Sarnickienė, Alvyra Sventickienė, Vilytė Viluišytė-Stelmokienė, Aurika Riliškienė, Renata Bubnytė, Janina Gylienė, Rimantė Butkuvė, Jurgis Montvila, Irenos Sipavičienės poeziją tądien skaičiusi Edita Macėnaitė. Kiekvienas iš savo kūrybą skaičiusiųjų pasijuto taip, tarsi būtų sugrįžę į Jiezną kaip į savo namus, jaunystės ar vaikystės prisiminimų miestą, dalijosi asmeninėmis sąsajomis su šiuo kraštu. Šioje, nostalgiškoje prisiminimais, vietoje dera ir „Ieškojimų šviesos“ pagrindinio veikėjo Juozo Palionio, apie kurį sukasi ir visas knygos turinys, tarsi gerai suderinto laikrodžio mechanizmas, eilės apie Jiezną:

  Jieznui

Vos pabudus saulė

Bokštus tavo glosto.

Vienas tu pasauly –

Mano meilės uostas.

Ežere nuskendę

Mielos dainos laumių.

Tavyje surandam

Mes ir savo laimę.

Tu gražus šiandieną

Ir tarp vėjo gūsių.

Širdyje tu mano

Būsi, būsi, būsi.

(Iš poezijos rinkinio „Lūkesčių lietus“, 2004 m.)

              Pristatydama knygą jiezniečiams akcentavau ir pagrindinę šios knygos idėją, kurią tapatinu su Juozo Palionio iniciatyva 2004 m. išleistu Prienų rajono savivaldybės žemėlapiu. Jame užfiksuoti visi tuo metu savivaldybės teritorijoje buvę miestai, miesteliai, kaimai. Gaila, bet ne visiems kaimams buvo lemta sulaukti šiandienos dėl vienos priežasties – juose tiesiog nebeliko gyventojų. Išėjo žmogus, o paskui jį iš istorijos „išėjo“ ir kaimas… Knygos idėja paprasta, tačiau turinti gilią mintį: „Pramindami takus, mes tiesiame iš vienos širdies į kitą dvasinius kelius, stipriname žmogiškąjį ryšį ir bendravimą.“ Toks ir yra knygos tikslas – jungti, vienyti, džiuginti žmones. Knygos aprėptyje daugiau nei šimtas Prienų ir Birštono krašto kūrėjų, pradedančių ir jau didelę gyvenimišką patirtį turinčių eilių, prozos, publicistikos kūrinių bei knygos iliustracijas kūrusių žmonių darbai. Knygos puslapiuose ir drauge su knyga ilgoje bei įdomioje kelionėje dalyvauja fotomenininkės ir iliustracijų autorės Karolinos Alaburdaitės fotografijų paroda. Fotopaveikslai – ryšys tarp akimirkos trapumo ir jos ilgaamžiškumo įamžinimo mene. Pagrindinė visa ko jungtis – žmogus.

               Anot knygos bendraautoriaus, šviesaus atminimo mokytojo Antano Krūvelio, „knyga, kaip ir žmogus, gimsta skausmuose, kartu suteikdama daug džiaugsmo ir laimės. Ji, kaip ir žmogus, turi kūną ir dvasią. Knygos dvasia – tai begalinis žmogaus dvasios pasaulis, su kuriuo bendraudamas tobulini savo protą, mąstymą, taurini jausmus“.

              Įvykis, išgyventa emocija, įspūdis niekuomet nepasilieka už durų, jis drauge su tame įvykyje dalyvavusiu žmogumi išeina į gatvę, į kelią, „į žmones“ – vadinasi, į gyvenimą. Tais knygos ir geros žinios keliais judame visi. Tegul jis būna šviesus, ilgas, kupinas atrasčių ir pažinimo. Sėkmingos kelionės visiems!