„Būkime gudrūs ir budrūs!“

              Šią taiklią frazę Prienų šaulių namuose vykusio pilietinio pasipriešinimo ir civilinės saugos paskaitų ciklo „Ką reikia žinoti Prienų piliečiui ištikus ekstremaliai situacijai?“ metu ištarė Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskrities) 2-osios rinktinės vadas kpt. Vytautas Žymančius. Renginį Prienų bendruomenei organizavo Prienų rajono savivaldybė ir Lietuvos Šaulių sąjunga.

              Apie pilietinį pasipriešinimą (PP) kalbama, ačiūdie, dažnai. Tačiau kartais visgi nepamąstome, kad turėti susikrautą evakuacijos kuprinę, vandens bei maisto produktų mažiausiai 3 dienoms nėra baimės raiška ar tuščias rūpestis. Tai – tik sveikas, praktiškas požiūris į situacijas. Maža ką, o jei kils audra, neveiks vandentiekis, nebus elektros? O staiga, neduokdie, bet ištarkime tai garsiai ir, prašyčiau, visai ramiai: o staiga – karas? Galime turėti pilną rūsį visokio labo, bet, gerai pagalvojus… Jei tektų skuosti iš namų naktį į vadinamą „kolektyvinio saugumo zoną“ (slėptuvę, priedangą) vienais apatiniais, iš panikos nesugraibant nė rūsio raktų, nekalbant jau apie stiklainį obuolienės, tikrai geriau turėti po ranka iš anksto sukrautą kuprinę. Pustuzinį žvakių ir degtukų. Pirmosios medicininės pagalbos rinkinį, ir panašiai.

              Būtent apie praktišką, ramų požiūrį ir racionalų rengimąsi iš anksto ir kalbėjo gerbiami paskaitų ciklo svečiai iš Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskrities) 2-osios rinktinės, Prienų r. savivaldybės visuomenės sveikatos centro ir kt. institucijų.

              Pasak Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskrities) 2-osios rinktinės vado kpt. Vytauto Žymančiaus, „Mes turim patys stengtis suprasti ir išmokti. (…) Niekas mums nepaklos šilto patalo ir vandens, elektros su kibiru neatneš. (…) Būtina kalbėti apie prevenciją, kad laiku pagalvotumėme apie viską ir pasiruoštume. (…) Turime suvokti, kaip mes išgyvename, kad nebūtume našta.“ Lietuvos kariuomenė, ligoninės, valstybės įstaigos ekstremalių situacijų atveju ir taip turėtų daugybę reikalų. O kiekvienas supanikavęs, lendantis kur nereikia, atsisakantis klusniai drožti namo prasidėjus komendanto valandai civilis tik trukdytų šalies gynėjams dirbti jų darbą. Tuo tarpu atsakingai pasirengęs civilis – tai jau ne „našta“, bet potencialus talkininkas. Antai kas nutinka, kai priešo sprogmuo sugriauna parduotuves? Plėšimai, marodieriavimai, chaosas. Reikės saugoti parduotuves, sveikas ar net ir apgriautas? Taip, ypatingai – maisto prekių. Lygiai taip pat reikės įgusti ir žinoti, kur rasti geriamo vandens sau ir kitiems, jei, tarkime, vandentiekis sunaikintas ar mūsų vandenvietėje, neduokdie, įvykdyta kokia nors bjauri diversija ir Prienų bendruomenei gresia masinė dehidratacija. Nešti, tvarstyti sužeistuosius, atkasinėti griuvėsius, saugoti visokias svarbias vietas, atpažinti priešo techniką, talkinti nustatyti potencialius diversantus, padėti garbaus amžiaus, neįgaliems asmenims, padėti prižiūrėti vaikus priedangose ir slėptuvėse, ruošti maistą, padėti gesinti gaisrus… Veiklų, pasak kpt. V.Žymančiaus, užteks visiems. Antai ir pernai, metinių šaulių pratybų Prienuose, Birštone, Naujoje Ūtoje metu buvo stengiamasi ne tik imituoti realias situacijas, pavyzdžiui, įrengti vadinamą „sužeistųjų stabilizavimo punktą“ šalia mūsų Prienų ligoninės, tačiau įtraukti į pratybų užsiėmimus kuo daugiau vietinių gyventojų. Nes šitokios veiklos tik skamba lengvai. O gaivinti, gabenti medikams ką tik iš po griuvėsių ištrauktus sužeistuosius turime mokėti, kad, bandydami padėti, dar labiau nepakenktume. O kas apie budrumą ir mokymąsi atidžiau stebėti tai, kas vyksta aplink: tarkime, jūs gyvenate daugiabutyje. Staiga matote, kad kažkokie neaiškūs asmenys išsinuomojo butą ir ėmė rinktis kažkokios įtartinos „chebros“ velniaižin kokiais tikslais. Sukaupkite drąsą ir informuokite apie tai VSD arba AOTD. Nes, kaip šyptelėjo kpt. V.Žymančius, jau geriau, kad jus ar kitą panašų pranešėją mūsų LR tarnybos palaikytų neva „paranojikais“, nei pražiopsoti rimtą pavojų savo bendruomenei ir valstybei.

              Sykiu reikia turėti omenyje, kad tikro karo atveju priešininkas neabejotinai stengsis savo užpultą valstybę paskandinti hibridinių atakų, dezinformacijos, įvairių manipuliacijų chaose. Todėl, mokantis, kaip uždėti sau ar kitam turniketą per 30 sekundžių – sykiu privalu mokytis ir kaip „atfiltruoti“ patikimą informaciją nuo priešo tyčia skleidžiamos dezinformacijos. Gali tekti mokytis net to, jog kartais… nereikia vaidinti didvyrių. Pavyzdžiui: pirmosiomis karo prieš Ukrainą dienomis paprasti civiliai, gal daugiau dėl emocijų nei racionalumo, bandydavo apsupti okupantų tankus ir juos stabdyti. Šitaip, deja, trukdydami savo pačių karinėms pajėgoms tuos priešų tankus naikinti. Netaikys gi ukrainiečių artileristai į rusijos tanką, jei tą tanką apsupęs tuzinas savų civilių! Todėl, pastebėjus priešo techniką, užuot stabdžius ją plikom rankom – geriausia skubiai informuoti Lietuvos kariuomenę, šaulius ar atitinkamus oficialius asmenis.

              Subtilų evakuacinės kuprinės (dar vadinamos “išgyvenimo kuprine”) susikrovimo meną paskaitų dalyviams pristatė Prienų 206-osios šaulių kuopos vado pavaduotojas Lukas Malinauskas. Taigi – kaip tai padaryti nepanikuojant, praktiškai ir paprastai? Kuprinė turi būti patvari, kuo labiau „civilinė”, nekristi į akis. Ji skirta susidėti visus reikalingus daiktus ir nuvykti iki konkrečios vietos, pavyzdžiui, kolektyvinio saugumo zonos. Pilnutinai sukrauta suaugusiojo evakuacinė kuprinė sveria apie 15 kg. Tai tikrai panešamas svoris, net tektų eiti ilgus atstumus. Ką į ją dėti? Svarbiausius dokumentus: asmens kortelę, pasą, nuosavybės dokumentus, draudimo polisus ir pan. Rekomenduojama pasidaryti skaitmenines kopijas, nes jas lengviau nešti. Vaistinėlę, papildomai – asmeniškai jūsų vartojamus vaistus (nuo aukšto kraujo spaudimo, cukrinio diabeto ar kt.), higienos priemones. Maisto 3 dienoms, t.y., kol apmalš bendra panika, ir vandens (arba chloro tablečių, kt. priemonių versti gamtoje rastą vandenį geriamu). Jo atsargos skaičiuojamos šitaip: 1 suaugusiam asmeniui reikia 4 litrų vandens per parą. Trims paroms – 12 litrų. Du drabužių komplektus, iš kurių vieną iškart užsivelkate. Antrąjį dedate į kuprinę: apatinius, kojines, įskaitant kojines miegojimui kolektyvinio saugumo zonoje, pagamintas iš natūralaus pluošto (vilnos, merino, moheros), kepures, pirštines, šalikus… Miegmaišius, kilimėlius su folija (jei teks miegoti ant žemės ar betono). Įrankius maistui gaminti ir jį valgyti. Nes, pasak L.Malinausko, negraibysite košės iš turistinio puodo ar katiliuko sauja, taip? Žibintuvėlį (ar specialią lempą, kuri sykiu pasitarnautų ir kaip telefono kroviklis), degtukų, žvakę, lipnios juostos. Skardų švilpuką tam atvejui, jei pasiklystumėte ar, neduokdie, atsidurtumėte po griuvėsiais. Nes tokiais atvejais savą balsą žmonės „prarėkia“ gana greitai, tad garsus švilpukas gali išgelbėti jūsų gyvybę. Dar turėkite grynųjų pinigų smulkiomis kupiūromis, kad, kaip pajuokavo L.Malinauskas, netektų sumokėti 50 eurų kupiūra už vos 5 eurų vertės duonos kepaliuką. Ir ko nors mainams, geriausia – juvelyrinių dirbinių, alkoholio, rūkalų, kavos, arbatos, šokolado… Visa kita yra individualu. Jei turite mažų vaikų, į jų evakuacines kuprinytes galite įdėti jų mėgstamiausių žaislų ar knygų, jei naminių gyvūnų – maisto bei vandens jiems, ir pan.

              Kaip paruošti „dienai X” savo namus (pirmiausia: neturėti juose kariškų daiktų, jokių!) ir kaip patiems pasirengti nenumatytoms, ekstremalioms situacijoms, įskaitant, kad ir iš medicininės pusės, paskaitų ciklo dalyvius mokė Lietuvos Šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo (Kauno apskr.) šaulių 2-osios rinktinės Medicininės paramos ir apmokymo būrio „siela” Rimas Žilinskas ir Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Vaida Lazauskienė. Susirinkusieji mokėsi, kaip teikti pirmąją medicininę pagalbą: gaivinti netekusį sąmonės, naudoti defibriliatorių, stabdyti masyvų kraujavimą, tvarstyti, uždėti turniketą, gelbėti užspringusį, ištiktą hipotermijos – sušildyti, o hipertermijos – atvėsinti, žodžiu, visokių gudrybių, skirtų gelbėti savo ar kito gyvybę. Kas norėjo – apžiūrėjo, smalsesni – ir išbandė šaulių ekipuotę, gilinosi į civilinės saugos pagrindus, dėjosi į galvą saugaus elgesio internete principus ir kt.

              Išvada? Labai daug ko Prienų bendruomenės gyventojai gali išmokti būtent iš šaulių. Ne veltui LŠS funkcija ir paskirtis yra, kaip pastebėjo kpt. V.Žymančius, „Ne tik ginklu ginti valstybę, bet ir telkti visuomenę išgyventi. (…) Kartu mes – stiprūs!“

Eugenija Vaitkevičiūtė