Ketvirtadienį europarlamentarai priėmė rezoliuciją, kurioje paragino griežtinti sankcijas prieš Rusijos šešėlinį laivyną – pagrindinį Maskvos karo prieš Ukrainą finansavimo šaltinį.

Siekdama išvengti tarptautinių sankcijų naftos eksportui Rusija naudoja senus, dažnai neapdraustus ir neaiškios nuosavybės tanklaivius, pažymima Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje. Europarlamentarai atkreipia dėmesį, kad Rusijos šešėlinis laivynas yra pagrindinis Rusijos vykdomo neteisėto ir nepateisinamo karo prieš Ukrainą finansavimo šaltinis ir svarbi priemonė, sukurta siekiant apeiti ES sankcijas. Be to, EP nariai sunerimę dėl šių laivų galimo poveikio jūrų saugumui ir ekologinėms sistemoms, išsiliejus naftai.

Todėl jie ragina kitame ES sankcijų Rusijai pakete numatyti tikslingesnes priemones šešėliniam laivynui, pavyzdžiui, įvardyti visus pavienius šešėlinio laivyno laivus, taip pat jų savininkus, operatorius, valdytojus, sąskaitas, bankus ir draudimo kompanijas. Jie siūlo įvesti sankcijas laivams, plaukiojantiems ES vandenyse be žinomo draudimo, o taip pat stiprinti įtartinų laivų judėjimo stebėjimą dronų ir satelitų pagalbą, bei atlikti tikslinius minėtų laivų patikrinimus. Europarlamentarai ragina ES valstybes paskirti uostus, kuriuose būtų sprendžiami klausimai, susiję su naftą ir suskystintas gamtines dujas (SGD) gabenančiais laivais, kuriems taikomos sankcijos, ir be kompensacijos konfiskuoti neteisėtus krovinius.

EP ragina Didžiojo septyneto valstybes gerokai sumažinti viršutinę Rusijos naftos, vežamos jūromis, kainos ribą, užtikrinti, kad jos būtų laikomasi, ir pašalinti spragas, kuriomis Rusija naudojasi savo naftai perpakuoti ir parduoti rinkos kainomis.

Europarlamentarai ragina ES ir jos valstybes uždrausti bet kokį Rusijos iškastinio kuro, įskaitant SGD, importą, nes tai silpnina ES paramos Ukrainai poveikį. Jie kartu pažymi, kad jei klasikinės diplomatinės pastangos neduos rezultatų, ES turėtų iš naujo rimtai įvertinti savo dvišalį bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis valstybėmis, kurios padeda Rusijai apeiti ES sankcijas.

Europos Parlamentas siekia suteikti verslui papildomus metus pasiruošti draudimui alinti miškus

Ketvirtadienį europarlamentarai pasiūlė metams atidėti ES taisyklių, įpareigojančių įmones užtikrinti, kad ES parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą.

EP nariai atsižvelgė į ES valstybių, trečiųjų šalių, prekybininkų ir operatorių nuogąstavimus, kad dar nepasiruošta miškų naikinimo ir alinimo prevencijos taisyklių taikymui, ir pasiūlė nukelti jį metams. Už tokį sprendimą balsavo 371 EP narys, 240 balsavo prieš, o 30 susilaikė.

Pagal naująsias ES taisykles įmonėms būtų leidžiama parduoti gaminius ES tik jei galvijų, kakavos, palmių aliejaus, sojos, medienos, odos, šokolado, baldų, gyvūnų pašarų, kaučiuko, medžio anglies, leidiniams skirto popieriaus tiekėjas pateiktų patvirtinimą, kad dėl gaminio nebuvo naikinami ar alinami miškai. Stambioms įmonėms šis reikalavimas būtų taikomas nuo 2025 m. gruodžio 30 d., o smulkiam verslui – nuo 2026 m. birželio 30 d.

EP nariai taip pat pasiūlė išskirti papildomą „nerizikingų“ valstybių grupę (šalia mažos, vidutinės ir didelės rizikos valstybių grupių), kuriose beveik nebūtų tikrinama, ar šalyje naikinami miškai. Valstybių atrinkimo kriterijus iki 2025 m. vidurio pavesta sukurti Europos Komisijai.

Taisyklių pakeitimų įsigaliojimui dar būtinas ES Tarybos pritarimas todėl atitinkamam EP komitetui pavesta jas suderinti su minėta institucija.

JT maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiavimais, 1990-2020 m. 420 mln. hektarų miškų, – o tai už pačią ES didesnis plotas, – buvo paversti žemės ūkio naudmenomis. ES yra atsakinga už 10 proc. sunaikinamų pasaulio miškų. Dėl palmių aliejaus ir sojos gamybos netenkama daugiau nei dvejų trečdalių miškų.