Paroda apie tarpukario menininkų atostogas atkeliauja į Birštoną: purvo vonios, elito vila ir Dobužinskio įkvėpimas

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus keliaujančią parodą „Menininkų atostogos tarpukariu: kurortai, kopų deivės ir kaimo malonumai“ spalio 9 d. 16 val. atidarė Birštono muziejuje.

Parodoje atskleidžiama, kaip tarpukariu Lietuvos menininkai mėgo atostogauti, kur vyko atstatyti „geros nuotaikos kapitalą“ bei „dvasines spėkas“. Parodoje pasakojamos žymiausių tarpukario menininkų: Vincės Jonuškaitės-Zaunienės, Onos Zabielaitės-Karvelienės, Gražinos Matulaitytės-Rannit, Teofilijos Vaičiūnienės, Antaninos Vainiūnaitės, Olgos Dubeneckienės, Kipro Petrausko, Boriso Dauguviečio, Olgos Malėjinaitės, Adelės Galaunienės, Andriaus Olekos-Žilinsko, Petro Kubertavičiaus ir kitų kūrėjų atostogų istorijos.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, greitėjantis ir modernėjantis gyvenimas formavo naujus įpročius. Vos atšilus orams ir griausmingai nuaidėjus paskutiniam spektakliui, ištuštėdavo miesto gatvės. Auganti kurortų reikšmė lėmė tikslą, kad kiekviena apskritis turėtų bent po vieną tokią vietovę. Dėl to 4-ajame dešimtmetyje Lietuva galėjo pasigirti dviženkliu kurortų skaičiumi.

Patogesnėms atostogoms menininkai rinkosi netoli laikinosios sostinės buvusius: Aukštosios Panemunės, Lampėdžių, Kačerginės ar Kulautuvos kurortus. Ypatingai vasaromis teatralus traukė Birutės ir Vytauto šaltiniai, gydomosios purvo ir „angliarūkšties“ vonios antrame populiariausiame Lietuvos kurorte – Birštone.

Legendinėje Birštono „Baltojoje viloje“ tarpukariu itin mėgo gydytis bei ilsėtis Lietuvos kultūros elitas. Prieškario laikotarpiu vila buvo vertinama kaip geriausi ir brangiausi poilsio namai. Šioje viloje labai dažnai ilsėjosi dailininkas Mstislavas Dobužinskis. Jam tai buvo įkvepianti vieta, nes pro kambario langus buvo matyti Vytauto piliakalnis, Nemunas. Birštone ilsėdavosi ir aktorė Teofilė Vaičiūnienė, operos solistas Kipras Petrauskas, baleto artistė Olga Malėjinaitė ir kt.

Aukštajai Panemunei tapus kurortu, joje įrengti visi atributai: gydyklos-sanatorijos, kurhauzas, kavinė-restoranas bei vilos ir vasarnamiai nuomai. Lampėdžiuose vasaroti rinkdavosi Kauno valdininkai, kurie išsinuomodavo butus ir į juos persikeldavo su šeima vasarai. Kulautuvoje vasarotojai galėjo apsistoti vilose, moderniame viešbutyje ar „Poilsio“ sanatorijoje su visais SPA malonumais. Artistų pamėgta Kačerginė miškais ir „kopomis“ priminė Kuršių neriją.

O apie tikrąją Kuršių neriją sakyta, kad ši yra įstabaus grožio, ir ją pamatyti verta lygiai taip pat, kaip Ispaniją ar Italiją. Atostogoms labiausiai tiko Smiltynės, Juodkrantės ir Nidos gyvenvietės, kurias nesunkiai buvo galima pasiekti iš Klaipėdos, gerai išvystytu vandens transportu.

Kurortai pasitiko puikiai įrengtomis gydyklomis, viešbučiais bei vilomis, o taupesni galėjo nuomotis pas žvejus. Į Nidą dailininkus viliojo rudenėjanti gamta, geras oras ir ramybė bei tyla. Parodoje – Neringoje ilsėtis itin mėgusi balerina Olga Dubeneckienė-Kalpokienė, pozuojanti tarp žvejų tinklų, ir autentiška filmuota medžiaga iš vasarviečių.

Vis tik pati populiariausia tarpukario atostogų kryptis – Palanga, kur, kaip sakydavo, vasarai dingsta visas Kaunas. Palanga viliojo sveikatinimosi galimybe, šiltosiomis maudyklomis ir pramogomis, vasarai persikeliančiomis iš Kauno. Parodoje išvysite, kaip damos pozavo paplūdimyje su draugėmis, kaip leido laiką su šeimomis. Be muzikinių pramogų ir šokių, kviesta į vasaros kiną, teatrą, koncertus, karaliaus ir karalienės rinkimus, žirgų lenktynes, šventes ar sužaisti teniso mačą.

Scenos menininkus buvo galima sutikti ne tik pajūryje ar pakaunėje, bet ir plačiai pasklidusiuose visos Lietuvos kurortuose. Dzūkijoje populiariausia poilsio vieta buvo prie Nemuno pūpsantis Alytaus miestas. Keliaujant į kitoje Lietuvos pusėje, netoli Biržų, sveikatingumu ir sieros šaltiniais išgarsėjusį Likėnų kurortą, pakeliui buvo galima aplankyti ir Pivonijos, Anykščių vasarvietes. O netoli Latvijos pasienio vasarotojų laukė Zarasai, pelnę Lietuvos Šveicarijos vardą.

Puiki proga ir pailsėti, ir aplankyti kitus Lietuvos miestus ir miestelius – atostogos sodžiuje. Dalis artistų turėjo įsigiję savo sodybas arba turėjo tėvus, giminaičius ar draugus, gyvenusius provincijoje ir vasarą siūliusius kaimo džiaugsmus. Vasarotojai kaime pabėgdavo nuo miesto šurmulio, ūžesių ir pasinerdavo į ramų, idilišką gyvenimą. Dėl to Valstybės teatro režisierius Borisas Dauguvietis neįsivaizdavo geresnių atostogų nei savo tėviškėje.

Teatro, operos ir baleto artistai atostogų kaime metu nepamiršdavo ir atsivežtų darbų: kas tekstus rašydavo, kas muziką kurdavo, o kas – naujus vaidmenis mokindavosi. Tad prasiblaškymui savaitgaliais rengtos gegužinės. Atsargų ruošimas žiemai buvo neatsiejama vasarojimo dalis. Parodos kadruose nugulusios ramios laiko tėkmės akimirkos: Kipras Petrauskas ir Juozas Mažeika žvejoja, Borisas Dauguvietis gamina alų arba talkininkauja kviečių kirtime…

Gerėjančios ekonominės sąlygos ir naujos susisiekimo galimybės sukūrė sąlygas keliauti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, ar net į kitus žemynus. Tarp Valstybės teatro artistų, režisierių, dirigentų ar scenografų labai populiarios buvo darbostogos. Studijuodami ar tobulindamiesi užsienio teatruose, jie galėjo ir paturistauti bei išbandyti užsienio kurortus. Nemažai pasaulio artistai pamatydavo gastrolių metu. Solistas Kipras Petrauskas net du kartus dainavo Buenos Aires, Kolono teatre.

Parodą „Menininkų atostogos tarpukariu: kurortai, kopų deivės ir kaimo malonumai“ sudaro penkios susijusios ir viena kitą papildančios dalys. Parodoje eksponuojamos menininkų atostogų pomėgius liudijančios archyvinės nuotraukos, laiškai, asmeniniai daiktai – pagrindiniai atostogų atributai ir kostiumai.

Paroda Birštono muziejuje (Vytauto g. 9) veiks iki gruodžio 8 dienos.

Tad nepraleiskite progos pažinti tarpukario Lietuvos menininkų atostogų kultūrą ir pajusti tų laikų dvasios atmosferą!

Parodos partneriai: VšĮ „Alexandre Vassiliev“ fondas, Palangos kurorto muziejus, Istorinė prezidentūra, Birštono muziejus, Neringos muziejai.

Eksponatus skolino: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kauno miesto muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Zarasų muziejus, Trakų istorijos muziejus, Birštono muziejus, Istorinė prezidentūra, Lietuvos valstybės centrinis archyvas, VšĮ „Alexandre Vassiliev“ fondas, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Vinco Mykolaičio-Putino muziejus, Šaulių Aušros muziejus.

Parodos kūrybinė komanda: kuratorės: Marija Navickaitė, Nideta Jarockienė, architektūra – Ieva Šimkonytė, grafikos dizainas – Ona Vėliūtė, technikos produkcija – Audrius Janulevičius, techninis įgyvendinimas – MB Montažo fėjos.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus informacija