Antanui Šapalui – 100!

Chemikas, inžinierius, visuomenės veikėjas, ilgametis ateitininkų sąjungos vadovas Antanas Šapalas gimė 1914 metais rugsėjo 16 dieną Vartų kaime, tuometiniame Prienų valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Pakrikštytas Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje.

Mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje. Katalikiškoje privačioje Prienų Žiburio gimnazijoje buvo klojami solidarumo ir bendruomeniškumo pamatai. Moksleiviai ugdomi lietuvybės ir katalikybės dvasia. Dar besimokydamas Prienų „Žiburio“ gimnazijoje Antanas Šapalas dirbo Moksleivių ateitininkų sąjungos centro valdyboje. Gimnaziją A. Šapalas baigė 1934 metais, buvo 10-osios abiturientų laidos abiturientas.

Baigęs gimnaziją, tais pačiais metais, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, Technikos fakultetą, kur studijavo chemiją. Studijuodamas jis taip pat dirbo studentų ateitininkų „Grandies“ korporacijos vadovybėje.

Tiek mokydamasis gimnazijoje, tiek studijuodamas universitete Antanas Šapalas buvo giliai religingas, karštas Lietuvos patriotas. Pritarė ir dalyvavo suvalkiečių streike, o 1940 m. nusprendė nebalsuoti sovietų valdžios surengtuose marionetiniuose Liaudies Seimo rinkimuose, už tai buvo sulaikytas. Tais pačiais metais atskiru memorandumu protestavo okupacinei valdžiai prieš moksleivių religinį persekiojimą. Sovietų okupacijai prasidėjus, A. Šapalas perorganizavo slaptai veiklai visą Moksleivių ateitininkų sąjungą.

Vokiečių okupacijos metais Antanas lygiai taip pat aktyviai dalyvavo ir antifašistinėje veikloje. Organizavo, leido ir platino laikraštį „Laisvės žvalgas“, slėpė ir platino nelegalius laikraštėlius ir proklamacijas.¹

1941 m. buvo vienas iš Lietuvos fronto veiklos organizatorių, ruošė moksleivius sukilimui. Nuo 1942 metų pradžios dirbo Lietuvių fronto spaudos ir informacijos skyriuje ir „Kęstučio“ kovos dalinių ryšininku Prienų apylinkėse. Buvo aktyvus spaudos bendradarbis. Rašė straipsnius leidiniams: „Į Laisvę“, „XX amžius“, „Ateitis“, „Studentų Dienos“.

1944 metais sausio mėnesį vokiečių gestapas suima A. Šapalą. Kauno saugume jis kurį laiką tardytas, žiauriai kankintas, vėliau laikytas Tilžės kalėjime. Tų pačių metų vasarį, Antanas Šapalas išsiunčiamas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, kur paskiriamas į mirtininkų kamerą. Stovykloje prasidėjus šiltinės epidemijai Antanas slaugė sergančius, nukentėjusius, dalinosi su jais maistu.

Iki pat gyvenimo pabaigos XX a. tikėjimo liudytoją, bažnyčios martirologo² sąrašo kankinį Antaną Šapalą likti ištikimam evangelinėms tiesoms įkvėpė gyvosios dvasios sąjūdžio pradininkas, didysis krikščioniškojo pasaulio demokratas, profesorius Stasys Šalkauskis, kuris išsiskyrė idealistiniu mąstymu.

Antanas užsikrėtęs šiltine miršta 1945 metų balandžio 19 dieną. Lenkų kunigai už neaprėpiamą Šapalo pasiaukojimą globojant nelaimingus, sergančius ir kenčiančius lagerio draugus: lenkus, lietuvius, žydus, rusus sutiko jį palaidoti šalia kito Dievo tarno, kankinio kunigo Alfonso Lipniūno, Pucko kapinėse, Lenkijoje.

Pucko kapinėse, laidotuvių dieną, prie Šapalo kapo duobės stovėjo nedidelis būrelis išvargusių, sunykusių ligų, bado ir nelaimių iškankintų įvairių tautybių žmonių. Kelios moterys ypač graudžiai verkė – tai buvo žydės, kurias Antanas Šapalas pats būdamas visai nusilpęs išslaugė ir išgelbėjo nuo mirties.

Prasidėjus Lietuvos atgimimui 1989 m. arkikatedros klebono, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko raginimu Antano Šapalo palaikai parvežti į Lietuvą ir perlaidoti Prienų miesto senosiose kapinėse prie kanauninko, „Žiburio“ gimnazijos direktoriaus F. Martišiaus kapo.

Rengiant straipsnį buvo remtasi informacija:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000097580/prisikelimo-liudytojai-pasaulietis-antanas-sapalas-siauciant-siltinei-krikscioniskai-paaukojo-gyvybe [Žiūrėta 2024 – 09 – 12].

https://web.archive.org/web/20091126041456/http://vilkaviskis.lcn.lt/apie/asmenybes/xxtikejimo/#_sapalas [Žiūrėta 2024 – 09 – 12].

Žmonės ir darbai. Prienų krašto šviesuoliai. Sud. Antanina Aleknavičienė. 2007 m.

¹  Proklamacija (lotynų kalba proclamatio – šauksmas, šūkis), politinio turinio agitacinis lapelis (dažniausiai nelegalus); atsišaukimas.

²  Martirològas (gr. martyros – kankinys, logos – žodis), Ròmos martirològas (Martyrologium Romanum), katalikų liturginė knyga – kalendorinis kankinių, šventųjų (su trumpomis žiniomis apie juos), jiems skirtų švenčių katalogas. Remiantis martirologu, kankiniai ir šventieji liturginėse apeigose minimi jų mirties dieną.

Parengė Svaja Gudžiūnienė Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė