Auksinė rūšiavimo taisyklė: ar ją išmoko Prienų rajono gyventojai?
Išmetami plastiko atliekų kiekiai kelia nerimą visame pasaulyje – valstybės imasi priemonių, siekdamos sumažinti vienkartinių plastikinių gaminių vartojimą. Specialistai ragina prisiminti esminius rūšiavimo principus: ar esame tikri, kad visas rūšiavimo taisykles jau išmokome?
Surenkami dideli plastiko atliekų kiekiai
Paskutiniais oficialiais duomenimis (2017 m.), Lietuvoje buvo surinkta ir kitų atliekų pirminio apdorojimo metu susidarė 93,3 tūkst. tonų plastiko atliekų. Didžiąją dalį jų – 57 proc. – susidarančių plastiko atliekų buvo plastiko pakuočių atliekos.
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė pastebi, kad tokias atliekas būtina tinkamai paruošti perdirbimui.
„Tam, kad šias atliekas būtų galima perdirbti, labai svarbi plastikinių atliekų kokybė. Kadangi riebalais, maisto likučiais ar pavojingomis medžiagomis užterštos plastikų atliekos negali būti perdirbamos, jų negalima maišyti su kitomis. Džiugu pastebėti, kad nuosekliai vykdomas gyventojų švietimas ir skatinimas vengti vienkartinio plastiko gaminių, atsakingai rūšiuoti atliekas duoda rezultatus – kasmet daugėja rūšiuojančių gyventojų“, – teigia A. Bagočiutė.
Tai rodo ir apklausos: liepą Aplinkos ministerijos užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, rūšiuoja daugiau nei pusė respondentų.
„52 proc. apklaustųjų sakė rūšiuojantys visas atliekas. Tai geriausias rezultatas per 4 pastaruosius metus: 2015 m. rūšiuojančių apklausose buvo 40, 2016 m. – 43, 2017 m. – 42, o 2018 m. – 47 proc.“, – apžvelgia ekspertė.
Daugiausiai – 84 proc. – nurodo rūšiuojantys tam, kad prisidėtų prie aplinkos saugojimo, 52 proc. nori sumažinti atliekų šalinamų sąvartynuose kiekį, 31 proc. sako, kad antrinės žaliavos gali tapti energijos šaltiniu ir tik šiek tiek daugiau nei penktadalis – 23 proc. rūšiuoja siekdami mažinti atliekų tvarkymo išlaidas.
Toks motyvų eiliškumas, pasak A. Bagočiutės, rodo, kad visuomenė tampa sąmoningesne ir vis labiau rūpinasi aplinkosauga.
Prienai – viena rūšiavimo regione lyderių
Rūšiuojančių daugėja ne tik visoje Lietuvoje, bet ir atskirose regionuose. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas sako, kad 2018 m. vienas statistinis Alytaus regiono gyventojas išrūšiavo beveik 46 kg pakuočių ir antrinių žaliavų.
„Viena iš geriausiai rūšiuojančių savivaldybių mūsų regione yra Prienų rajono savivaldybė. Praėjusiais metais pakuočių ir antrinių žaliavų statistinis Prienų gyventojas išrūšiavo 59,63 kg, – 7,68 kg daugiau negu 2017 m.“, – pasakoja A. Reipas.
Jis taip pat pasakoja, kad padidėjusius rūšiavimo kiekius gali lemti ir konteinerių prieinamumas, kuris Prienų rajono savivaldybėje nekelia abejonių.
Praėjusiais metais Prienų mieste ir rajone buvo 102 kolektyviniai konteineriai stiklui, 98 – popieriui, daugiausia – 108 kolektyviniai konteineriai buvo skirti plastikui. Individualioms namų valdoms buvo išdalyti 8554 konteineriai pakuočių atliekoms (popieriui, plastikui, metalui) ir 8551 konteineris, skirtas stiklo pakuotėms. Praėjusiais metais regione įkurtos modernesnės, patogesnės požeminės konteinerių aikštelės, naujos kartos antžeminiai ir pusiau požeminiai konteineriai. Be to, Prienų miesto gyventojai vieni pirmųjų Lietuvoje startavo su maisto atliekų rūšiavimu.
Savivaldybėje taip pat veikia 4 didelių gabaritų bei kitų atliekų surinkimo aikštelės, kur gyventojai gali pristatyti stambias, pavojingas, elektros ir elektronikos bei visas kitas atliekas, kurių negalima mesti į konteinerius, bei 2 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, kur priimamos biologiškai skaidžios atliekos.
„Kasmet šiose aikštelėse surenkami vis didesni kiekiai atliekų, o tai rodo didėjantį gyventojų sąmoningumą ir supratimą, kad atliekų rūšiavimas nėra prievolė, tai natūralus kasdienis procesas, neatsiejamas nuo mūsų gyvenimo“, – komentuoja A. Reipas.
Plastiko Europoje mažės
Plastiko atliekų mažinimo klausimas sprendžiamas ir politiniu lygmeniu: A. Bagočiutė pasakoja, kad šiais metais paskelbtoje Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvoje nurodomos priemonės, kurias turės įgyvendinti visos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, taip pat ir Lietuva, kad ES mažėtų vienkartinių plastikinių gaminių vartojimas ir plastiko atliekų kiekis.
Nuo 2021 m. visoje ES nebus galima rinkai tiekti iš plastiko pagamintų vienkartinio naudojimo produktų: plastikinių ausų krapštukų, stalo įrankių, taip pat šiaudelių, gėrimų maišiklių, prie oro balionėlių tvirtinamų ir jiems laikyti skirtų lazdelių, įskaitant ir jų detales.
A.Bagočiutės teigimu, minėtoje direktyvoje įtvirtintos priemonės, turėtų sumažinti jų neigiamą poveikį aplinkai, paskatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, kuriant naujus, tvaresnius verslus, gaminius bei medžiagas.
„Tačiau tam yra svarbus visų: kiekvieno gyventojo, valstybės, mokslo institucijų, įmonių, organizacijų įsitraukimas“, – pabrėžia ekspertė.
Auksinė rūšiavimo taisyklė
ARATC vadovas primena, kad kiekvienas sąmoningas gyventojas turi įsiminti elementariausias rūšiavimo taisykles, kurios šiais laikais prilygsta būtinam žmogaus raštingumui.
„Buityje dažnai pasitaiko ir tokių pakuočių dėl kurių kyla nemažai klausimų. Jei abejojate, mesti ar nemesti vieną ar kitą pakuotę į rūšiavimui skirtą konteinerį, nepamirškite auksinės rūšiavimo taisyklės: jei tai tikrai PAKUOTĖ, vis tiek ją meskite“, – sako A. Reipas.
