Pagerbtas Jono Kazlausko atminimas
Jau daugelį metų rugpjūčio 1 d. Matiešionyse, kalbininko Jono Kazlausko gimtinėje, minimos profesoriaus gimimo metinės ir surengiama lietuviško žodžio šventė. Šiais metais baltistikos ąžuolu vadinamam kraštiečiui būtų sukakę 89-eri.
Pagerbti tragiškai žuvusio Jono Kazlausko atminimo susirinko daugybė žmonių ne tik iš aplinkinių kaimų, bet ir iš visos Lietuvos. Gimimo dienos išvakarėse tradiciškai buvo aplankytas J. Kazlausko kapas Vilniaus Saulės kapinėse bei jo klasės draugo Justino Marcinkevičiaus amžinojo poilsio vieta Antakalnio kapinėse.
Šiuos metus LR Seimas yra paskelbęs Juozo Tumo-Vaižganto ir Vietovardžių metais. Tad neatsitiktinai šventę pradėjo šiais metais kūrybinės veiklos trisdešimtmetį švenčiantis Naujosios Ūtos mėgėjų teatras „Vėtrungė“ (režisierė Anelė Lukjančiuk), parodęs J. Tumo-Vaižganto komediją „Žemės ar moters“.
Šventėje dalyvavo Jono Kazlausko brolis Algimantas, dukra Eglė Kazlauskaitė-Danilienė su vyru, sodybą puoselėjanti brolio Kajetono šeima, Matiešionių kalnelio puoselėtoja Teresė Murauskaitė, „Saulės rato“ kūrėjas tautodailininkas Algimantas Sakalauskas bei daugybė kitų svečių. Šiame būryje buvo ir Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė, Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pranskevičius bei šio renginio mecenatas ir pagrindinis organizatorius LR Seimo narys Andrius Palionis.
A. Palionis, sveikindamas susirinkusiuosius į Kalbos ir Žmogaus šventę, džiaugėsi, kad rugpjūčio 1-ąją ne tik paminimas Jono Kazlausko gimtadienis, bet tądien Matiešionys tampa ir kalbos bei traukos centru.
„Juozas Tumas-Vaižgantas sėjo lietuvybės laukus, profesorius Jonas Kazlauskas brandino derlių. Mūsų valia ir pareiga neišpustyti lietuvybės aruodų, juos saugoti“, – linkėdamas pasidžiaugti šia diena kalbėjo Seimo narys A. Palionis.
Skambant J. Kazlausko mėgstamiausiai dainai „Upės plauks į melsvą tolį“, jau tapusiai Matiešionių krašto himnu, buvo pakeltos vėliavos.
Prisiminta ir prieš keletą dienų Anapilin iškeliavusi Prienų krašto muziejaus įkūrėja Antanina Aleknavičienė, kurios iniciatyva prieš 35-erius metus šioje sodyboje buvo pastatytas J. Kazlausko atminimą įamžinęs paminklinis akmuo.
Po Matiešionių dangumi skambėjo Stefos Juršienės ir Genovaitės Mačiūtės kūryba, kurią skaitė vakaro vedėja LR Seimo nario A. Palionio padėjėja Valė Petkevičienė. Savo eiles ir poeto Justino Marcinkevičiaus atsiminimus skaitė poetas Tautvydas Vencius, pažadėjęs, kad savo pirmosios knygos pristatymą surengs ir čia, Matiešionyse.
Vakaro metu skambėjo Skriaudžių ansamblio „Kankliukai“ (vadovė Vilma Pučkienė) bei liaudiškos kapelos „Kaimo vaikis“ (vadovas Julius Vervečka) dainos ir muzika.
Susirinkusiesiems buvo priminta, kad netoli yra tik prieš keletą metų identifikuotas Matiešionių piliakalnis, dar vadinamas Bobos kalnu, pro kurį į mokslus ėjo visi Kazlauskų giminės jaunųjų kartų atstovai. Piliakalnis jau taip pat turi savo tradicijas – ant jo liepos 6-ąją skamba Tautiška giesmė.
Šventė tradiciškai baigėsi vaišėmis ir bendravimu. Svečiai gyrė gardų bulvių plokštainį, kurį kepė Vytautas Jokimas ir jo pagalbininkai.
Žmonės neskubėjo skirstytis iš gimtosios J. Kazlausko sodybos, nes rūpėjo, ypač pirmą kartą atvykusiems ar seniau bebuvusiems, aplankyti paminklinį akmenį, stogastulpių ansamblį, žymintį svarbiausius saulės laidos taškus ir svarbiausias J. Kazlausko gyvenimo datas, pasimėgauti nuostabiu kraštovaizdžiu. O gal pavyks ir praskrendančias gerves, kurias taip mylėjo J. Kazlauskas, pamatyti?
Šventėje buvo pasigesta šių žemių šeimininkų – Birštono savivaldybės ir seniūnijos atstovų. Tad nebuvo ko paprašyti, kad iki kitų metų rugpjūčio 1-osios atsirastų daugiau ir ryškesnių nuorodų iki J. Kazlausko tėviškės, nes iš toliau pirmą kartą atvykusiems teko ir paklaidžioti.
