Pirmieji lietuviški palydovai – jau kosminėje stotyje

Ketvirtadienio vakarą, dalis Lietuvos gyventojų sustingo prie televizorių ekranų. Per TV3 televiziją buvo tiesiogiai transliuojamas pirmasis lietuviškų kosminių aparatų pakilimas į kosmosą.

Nors raketos „Antares“ pakilimas jau buvo keletą kartų atidėtas ir lietuvaičių viltis pamatyti jos pakilimą blėso, po atšaukto skrydžio sausio 7 ir 8 d., Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) sausio 9 d. vis tiek pasiskubino Lietuvos palydovus nuskraidinti į Žemės orbitoje besisukančią Tarptautinę kosminę stotį (TKS – ISS).
Ne kartą atidėtas startas
Raketa „Antares“ ir kosminė misija „Misija Lituanica 80“, kurių startas buvo numatytas 2013 m. gruodžio 15 d., turėjo palaukti dėl Tarptautinės kosminės stoties aušinimo sistemos remonto darbų. Nustatytų gedimų lengvai pašalinti nepavyko, todėl kelionė į kosmosą buvo atidėta iki gruodžio 19 d. Likus tik keletui dienų iki pakilimo, paaiškėjo, kad atsiradusį gedimą galima pašalinti tik iš stoties išorės. Buvo nuspręsta, kad tai turės padaryti TSK dirbantys astronautai, išėję į atvirą kosmosą. Atsiradęs gedimas neleido TKS priiminėti išvis jokio erdvėlaivio. Tuo metu pranešta, kad kita palanki pakilimo data bus tik sausio pabaigoje – apie sausio 17 d.
Sausio 4 d. visus nudžiugino nelauktai atėjusi žinia iš NASA, kad atgalinis pakilimo skaitiklis – įjungtas. Sausio 7 d. misija staiga buvo atšaukta. Raketa vėl nepakilo dėl šaltų orų, sniego audrų ir didelio debesuotumo. Mokslininkai, žūtbūt užsibrėžę tikslą pakelti raketą ir erdvėlaivį su atsargomis bei naujais kosminiais aparatais, pakilimo datą perkėlė į kitą dieną. Tačiau koją pakišo sausio 7 d. vakarą įvykęs itin galingas, į Žemę nukreiptas Saulės žybsnis – suplanuotas skrydis ir vėl buvo atidėtas.
Tiesioginė pakilimo transliacija
Tačiau sausio 9 d. NASA vėl įjungė raketos starto laikmatį. Vakare, 20.07 val. Lietuvos žiūrovų dėmesys buvo nukreiptas į tiesioginę raketos „Antares“ su erdvėlaiviu „Cygnus“ pakilimo iš Valopso salos televizijos transliaciją. Lietuvoje šį didelį Lietuvos žingsnį į kosmosą transliavo TV3 televizija. Internetu NASA transliuojamas raketos pakilimas pritraukė viso pasaulio smalsuolių dėmesį. Tarp erdvėlaivio „Cygnus“ 1261 kg krovinio – ir 33 studentų iš viso pasaulio kurti palydovai.
Nors raketos atsiplėšimo nuo Žemės momentu sugedo ir išsijungė viena kamera, filmuojanti pakilimą, tačiau po akimirkos žiūrovai galėjo matyti raketą vis dar kylančią. Pakilusi raketa po 3 minučių 104 km aukštyje sėkmingai išjungė pagrindinį variklį, dar po vienos minutės – dingo žiūrovams iš akių. 20.17 val. pirmas skrydžio etapas įveiktas sėkmingai, o „Cygnus“ modulis atsiskyrė nuo antros pakopos. Tai reiškė sėkmingą misijos pradžią.
Atskraidino svarbų krovinį
Antroji misijos dalis – prisijungimas prie TKS prasidėjo sekmadienio popietę. Dvi dienas skriejęs ir pakilęs 400 km į Žemės orbitą erdvėlaivis „Cygnus“ – krovininė kapsulė – priartėjo prie TKS. NASA suteikė galimybę tiesiogiai stebėti krovininės kapsulės ir stoties susijungimo procesą. Vis po kelias dešimtis metrų priartinama ir stabilizuojama kapsulė prie stoties priartėjo per 10 m. 13.08 val. Lietuvos laiku astronautai, valdę TKS robotinę ranką „Canadarm“, sugavo „Cygnus“, o 15.06 val. prijungė kapsulę prie TKS liuko.
Tai labai lauktas krovinys. Raketos „Antares“ į orbitą iškeltoje krovininėje kapsulėje „Cygnus“ yra įgulai skirtas krovinys: maistas, atsarginės dalys, higienos priemonės, TKS gyvybės palaikymo sistemos dalys, įranga darbui atvirame kosmose ir mokslinė įranga.
Taip pat į kosminę stotį buvo atgabenti mokinių eksperimentai, atrinkti vykdant NASA kosminių skrydžių eksperimentų programą – talentingi vaikai tyrinės, kaip mikrogravitacijos sąlygos veikia kamienines ląsteles, aiškinsis, ar kosmose galima virti alų ir ieškos vaistų nuo vėžio.
Palydovus iš Tarptautinės kosminės stoties į atvirą kosmosą ketinama paleisti vasario 25–28 dienomis. Juos „išmes“ robotinė ranka, valdoma stotyje šiuo metu dirbančio japonų astronauto Koichi Wakata.
Tai – pirmoji Lietuvos kosminė misija. Lietuva, praėjus 56 m. po pirmojo žmonių skrydžio į kosmosą, tapo kosmine valstybe.
Parengė Mantvydas Prekevičius