Simbolinis šviesos tiltas išreiškė birštoniečių svajonę

Nuskriejo, nuaidėjo didžiosios metų šventės – Kalėdos ir Naujieji metai. Jau ir Tris karalius atšventėme, nupuošėme eglutes. Miestai irgi jau „nusivilko“ šventinį apdarą. Jis, kaip visuomet, buvo puošnus. Tiesa, šiemet nebuvo įžiebta daugelį metų ant „elektos tinklų“ kalno švietusi „eglė“. Ilgus dešimtmečius čia buvusi elektros tinklų įmonė gerokai ištuštėjo ir liko tik LESTO, AB Kauno regiono Prienų klientų aptarnavimo skyrius. Argi bendrovės valdžiai gali rūpėti mažas miestelis..? Tačiau Birštonas visoje Lietuvoje pagarsėjo simboliniu šviesos tiltu, sujungusiu abu Nemuno krantus. Todėl smalsu buvo plačiau sužinoti apie šį šviečiantį projektą , kurį vykdė UAB „Optronika“, Lietuvos lazerių asociacijos narė. Jūsų dėmesiui interviu su šios bendrovės inovacijų direktoriumi dr. Viktoru Vaičikausku.

Kam kilo mintis sukurti tokį fantastišką tiltą?

Tiltas per Nemuną – sena birštoniečių svajonė, kuri gal kada nors bus įgyvendinta. Dėl šio „tilto“ į lazerinių ir optinių technologijų įmonę „Optronika“ kreipėsi UAB „Komunikacija ir konsultantai“, kuri rūpinasi miesto šventiniu apipavidalinimu. Ši idėja patiko miesto savivaldybei. Po pirminės demonstracijos projektas buvo patvirtintas.

Ar anksčiau teko įgyvendinti tokį projektą?

Į mus dažnai kreipiasi dėl sudėtingų vizualinių instaliacijų, kurių neįmanoma įgyvendinti tradicinėmis priemonėmis. Kaip pavyzdį galima pateikti didžiausią projekciją ant aitvarų Vilniuje prie Baltojo tilto, didžiausią vandens ekraną, lazerines projekcijas ant dangoraižių ir kt.

Šviesos „tilto“ idėja sklandė ir anksčiau (Alytaus, Rusnės tiltai), tačiau pirmą kartą ji buvo realizuota Birštone. Reikia pažymėti, kad ieškant informacijos internete nepavyko rasti analogiško sprendimo, todėl teko pasikliauti savo fantazija.

Papasakokite apie šio „tilto“ statybą.

Projektas nėra paprastas. Kadangi atstumas tarp krantų yra 200 m, tai nusprendėme, kad jiems „sujungti“ labiausiai tiks lazerinės technologijos. Esame parengę ne vieną įvairaus sudėtingumo lazerinių „tiltų“ projektą, taip pat ir panaudojant vandens ekranus. Tačiau kai kurių tokių projektų sąmatos siekia ir kelis šimtus tūkstančių litų, todėl jie yra per brangūs realizuoti Lietuvoje. Buvo pasirinktas finansiškai palankiausias variantas. Jo konstrukcija susideda iš aštuonių žalios ir mėlynos spalvų 2W optinės galios diodinio kaupinimo lazerių, sumontuotų ant mechaniškai derinamų laikiklių. Kadangi mūsų įmonė gamina lazerinius įrenginius pramonei ir reklamai, tai irgi leido gerokai sumažinti projekto kaštus.

Ar labai brangus toks „tiltas“?

„Tiltas“ gyvavo aštuonias švenčių dienas ir kainavo šiek tiek daugiau nei dešimt tūkstančių litų (nuomos kaina). Tai buvo daugiau demonstracinė versija, todėl apie pelną negalvota. Įgyvendindama šį projektą, įmonė investavo į lazerinę techniką nemažai lėšų tikėdamasi, kad panašūs sprendimai bus realizuoti ant kitų Lietuvos bei kaimyninių šalių upių, ir įranga atsipirks.

Tiltas išties įspūdingas. Kokių atsiliepimų sulaukėte?

Teko bendrauti su žmonėmis, kurie pasigrožėti „tiltu” atvyko ne tik iš Birštono, bet ir kitų Lietuvos vietų. Kai kurie pravažiuojantys žmonės matė lazerio spindulius net už 20 km, todėl užsuko į Birštoną. „Optronikos“ lazerininkai ne tik demonstravo įrangą, bet ir aiškino žmonėms lazerių veikimo principus, jų unikalias savybes, netgi parodė, kad šie lazeriai gali ir deginti. Šviesos tiltu ypač domėjosi jaunimas, vaikai.

Onutė Valkauskienė