Jaunųjų laureatų kūryba

Laikraščio puslapiuose kas mėnesį publikuosime dvyliktojo Prienų rajono mokinių kūrybos almanacho „Prienų krašto vyturiai“, į kurį sudėti geriausieji trijų konkursų – „Prienų krašto vyturiai“, „Kuriame pasaką“, „Tikrai yra kalba, kur žodis pasitinka ir palydi“ (Justinas Marcinkevičius) – dalyvių kūriniai.

Pristatome pirmuosius kūrybos pumpurėlius, kuriuos į „Spalvingą mažųjų pasaulį“ palydėjo Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lina Venclovaitė.

 

Mokiniai tarsi iš paukščio skrydžio stebi Lietuvą, besikeičiančius metų laikus, daiktus, augaliją, gyvūniją. Eilėmis piešia pasaulį, kuriame gyvena gėris, draugystė, šviesa, šiluma, o kartais ir liūdesys. Vis dažniau susimąsto apie gyvenimą, likimą, jausmus. Kiekviename kūrinyje atpažįstame save ar savo aplinką.

Lina Venclovaitė

 

Spalvingas mažųjų pasaulis

 

Linksmieji akmenukai

 

Ant geltono, šilto smėlio

Su draugais ratu susėdom.

Rinkome akmenėlius,

Suskaičiavome visus.

Jiems dainavome dainas,

Kūrėme pasakėles.

Dėkui sakė akmenukai,

Linksmuolėliai smėlinukai.

 

Kvietimas

 

Raidė D draugauti kviečia.

Net saulutė skaisčiau šviečia.

Draugas visada padės,

Jei nelaimė ar skaudės.

 

Žeimantė Lopetaitė,

Balbieriškio pagrindinė mokykla, 1 klasė

——-

Degtuko ir puodynėlės ginčas

 

Buvo kartą degtukai. Visi jie bijojo žmonių, kad jų nesudegintų, bet kartu ir pavojingai išdykaudavo. Vienas jų buvo net namą sudeginęs, kiti irgi buvo pridarę šiokių tokių nemalonumų. Kartą vienas degtukas giriasi puodynėlei:

–         Žiūrėk, kaip aš patogiai guliu savo dėžutėje, o tau čia reikia stovėt visą dieną ir vargt. Cha, cha, cha!

–         O ką ? Manai esąs geresnis už mane? Tave tuoj sudegins ir būsi nereikalingas, cha!

Degtukas tęsia ginčą:

–         Už tai aš gražesnis, lieknesnis už tave!

Galiausiai šeimininkas paima degtuką. Brūkšteli jį ir užkuria krosnį. Pasklinda šiluma. O į puodynėlę šeimininkė supila saldų medutį.

Abu jie buvo naudingi.

 

Karolina Maskvytytė,

 

Mano moliūgas

 

Mažą lysvę skyrė man mama darže.

Augs moliūgas – mūsų puošmena.

Kai galiūną užauginsiu,

Jus visus vaišinsiu.

Virsime saldainiukus,

Kepsime gardžius kepsnius.

Lauksiu su mama prie stalo –

Bus daržovių karnavalas.

 

Mantas Charbaka,

Balbieriškio pagrindinė mokykla, 1 klasė

 

Draugystė

 

Žalioje žalioje paupio pievoje gyveno mano draugė kumelaitė. Jos vardas buvo Pievinukė.

Aš su ja kalbėdavausi apie viską. Vieną vasaros dieną Pievinukei parodžiau baltuosius dobiliukus. Ji skanavo ir džiaugėsi. Atsidėkodama už vaišes, mano draugė atskleidė savo paslaptį. Kumelaitė laukėsi.

Naujieną papasakojau mamytei, tėveliui, sesei, seneliams. Nuo šiol aš stebėjau Pievinukę, glosčiau, linksminau. Lydėjau atsigert prie upelio.

Netruko prabėgti laikas ir šalia kumelaitės išvydau jos mažą sūnelį. Pavadinau jį Dobiliuku. Kumeliukas augo ir augo. Jį šildė saulytė, laižė mamytė.

Užaugęs Dobiliukas tapo dideliu stipriu arkliu. Visada padėjo Pievinukei vežioti sunkius krovinius. Mama ir sūnus buvo labai laimingi. Aš taip pat.

Mes draugaujame pievoje jau trise.

 

Austė Kukankaitė,

 

Žiogas

 

Žalioj pievelėj,

Aukštoj smilgelėj,

Linksmo žiogelio

Jaukus namelis.

 

Žiogas balkone

Smuikeliu griežia,

Šokti suktinį

Bitutes kviečia.

 

Šoko, dainavo,

Taip linksma buvo!

Tik styga smuiko

Ėmė ir trūko.

 

Žalioj pievelėj

Buvo tylu.

Žiogas negrojo

Savo smuiku.

 

Bitutės skrido,

Smuiką nupirko.

Liejos melodijos

Vasarą ilgą.

 

Arnoldas Asadauskas,

 

Dovana

 

Po egle šerniukai kriuksi,

O vaikai į mišką žliugsi.

Mūs draugužiai nebadaus –

Daug bulvyčių prisigrauš.

 

Airida Ališauskaitė,

Balbieriškio pagrindinė mokykla, 1 klasė

 

Saulytė

 

Moku jau nupiešt saulytę,

Geltonplaukę, gražuolytę.

Ją mamytei dovanosiu

Ir plačiai nusišypsosiu.

Aš myliu tave, mamyte!

Tu esi mano saulytė.

 

Laurita Keršytė,

Naujosios Ūtos pagrindinė mokykla, 4 klasė

 

Baravykas

 

Po gelsvu klevo lapu

Kyšo ruda kepurėlė.

Pasislėpęs tyliai tupi

Mažutis baravykėlis.

 

Saulės spindulius pajutęs

Sparčiai auga jis.

Nebaisus rudens šaltukas,

Nei žvarbus lietus.

 

Kelia rudą kepurėlę

Iš po klevo lapo.

Ir pamatęs rudenėlį

Tyliai sako: „Labas“!

 

Eimantas Vaičiūnas,

„Ąžuolo“ progimnazija, 5 klasė

 

Snaigės

 

Ant debesų aukštai aukštai,

Kaip žmonės sako, snaigių ten namai.

Kai vėjas pučia, snaigės šoka,

Tą šokį vien tik jos ir moka.

 

Nurimus vėjui parašiutą skleidžia

Ir tyliai tyliai žemėn leidžias.

Po pūkų patalu lengvu lengvu

Miegos žemelė sau ramiu miegu.

 

Enrika Danylaitė,

Balbieriškio pagrindinė mokykla,  2 klasė

 

Žiema

 

Kai tyliai per sniegą pėduoja žiema,

Žinau – tuoj ateis Kalėdų dvasia.

Kai siaučia už lango gražuolė pūga,

Taip gera namie kartu su šeima.

Kai tyliai už lango baltuoja žiema,

Tai metas, kai lanko stebuklų dvasia…

 

Rūta Kabišiūtė,

Skriaudžių pagrindinė mokykla, 6 klasė

 

Žiema

 

Žiemužėle, tu šalta,

Baltos pušys akyse.

Tu graži, bet balta,

Ir labai labai šalta.

 

Jau pavasaris arti,

O tu dar neišeini!

Nebijok, tu išeiki,

O po metų vėl sugrįžki!

 

Inesa Borodeiko,

Skriaudžių pagrindinė mokykla, 4 klasė

 

 

Žiemužė

 

Pažiūrėki, kaip gražu…

Viskas sukasi ratu.

Sniegas, šerkšnas ir žiema,

Net nedingsta šypsena!

 

Žiūrėkite! Eglutės apsnigtos gražiai!

Ach, tai sniego ežerai!

Man patinka jie labai,

Nes jie smagūs nuostabiai.

 

Ir kaip būna nuostabu,

Saulė lenda pamažu.

Kaip gerai, kaip gerai,

Kad, žiemuže, tu čionai.

 

Tuoj pavasaris ateis,

Ir žiemužė greit išeis.

Gaila gaila mums žiemos,

Noris laiko atgalios.

 

Kamilė Skučaitė,

Skriaudžių pagrindinė mokykla, 4 klasė

 

Pavasarėlis

 

Nors dar pučia, švilpia vėjas,

Bet pavasaris artėja.

Saulė vis aukščiau pakyla,

Ir sniegelis greičiau dyla.

Bėga gatvėmis upeliai,

Ir ištirpsta sniego seniai.

Aštrūs saulės spindulėliai

Budina jau kačiukus.

Kelias žalias želmenėlis –

Jau Velykos greitai bus!

Rugilė Liepaitė,

„Ąžuolo“ progimnazija, 4 klasė