Žolinė atveria rudens vartus
Žolinė – tai spalvinga ir graži vasaros pabaigos šventė, atverianti duris į rudenį. Ji ypatinga, nes turi senas gilias tradicijas, su jomis susijusias apeigas bei papročius. Katalikų bendruomenė ją pažymi kaip Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę.
Birštono vienkiemio bendruomenė, įgyvendindama vietos projektą „Etnokultūros tradicijų puoselėjimas Birštono savivaldybėje“ pagal Leader programą, rugpjūčio 14 d. surengė Žolinės šventę. Šventės rengėjai minėjo, kad tai trečiasis projekto renginys, kuris yra lyg pabaigtuvių vainikas. Buvo numatyta rinktis Laimutės ir Vytauto Lankevičių sodyboje, tačiau subjuręs oras pakoregavo savaip ir gausiai bendruomenei bei jos svečiams teko susiburti seniūnijos salėje.
Bendruomenės šventėje dalyvavo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas, mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, Prienų rajono savivaldybės tarybos narys Alvydas Vaicekauskas ir Juozo Palionio paramos ir labdaros fondo atstovai – Julija, Edita ir Andrius Palioniai, Nemajūnų, Siponių ir Matiešionių bendruomenių atstovai.
Renginio vedėja Valė Petkevičienė pasveikino šventės dalyvius, apgailestavo, kad teko keisti šventės vietą. Kalbėdama apie Žolinės tradicijas vedėja priminė, kad lietuviams Žolinė – tai pirmoji rudens šventė, atsisveikinimas su spalvingomis vasaros gėlėmis ir padėka už šių metų derlių. To įrodymas buvo šviežios duonos kepalas renginio šeimininkų rankose.
Rugpjūčio 15 dienai jau būdavo javai nupjauti ir suvežti, dauguma daržovių ir vaisių jau nuimta. Ant šventės stalo jau kvepia šiųmetinė duona ir pyragas. Gili, sena tradicija, kad per Žolinę susieidavo giminė ir kaimynai, kartu pasidžiaugdavo, o prieš tai būtinai eidavo į bažnyčią žolynų ir duonos pašventinti.
Prisimindami senovės tradicijas ir papročius, ir dabar į bažnyčią žmonės neša šventinti ne tik surinktų žolynų puokštės, bet ir vaisius bei daržovės. Žolynų puokštėje turėjo būti smulkiažiedžiai vaistiniai augalai, tokie kaip kraujažolė, juozažolė, rūta, flioksas, čyščius ir būtinai kietis, kuris saugodavo namus nuo griaustinio. Pašventintus žolynus parsinešdavo namo ir užkišdavo už balkio už šventų paveikslų. Naudodavo kaip vaistažoles, įmaišydami į arbatas.
Po įžanginio vedėjos žodžio savivaldybės merė N. Dirginčienė pasveikino susirinkusius šventės proga ir pasidžiaugė gražia bendruomenės veikla. Birštono vienkiemio bendruomenės pirmininkas Vytas Kederys trumpai supažindino su vykdomu projektu ir jo esme bei padėkojo merei už supratimą ir finansinę paramą.
Nors renginys vyko uždaroje patalpoje, tačiau pagal numatytą scenarijų – žolinės vainikų pynimas, puokščių paroda bei įvairios varžytuvės, organizuotos pagal gyvenvietės gatves. Pirmiausia teko atsakyti į vedėjos klausimą, kiek gatvių yra centrinėje Birštono vienkiemio gyvenvietėje. Tiksliausiai visas 12 gatvių įvardijo Daiva Daukševičienė ir gavo pirmąjį prizą. Taip pirmas taškas – saldainiukas nukeliavo į gatvės taupyklę. Po to teko spėti, kuri gi gatvė yra pati ilgiausia. Netrukus kiekvienos gatvės atstovai pasipuošė kepuraitėmis ir pradėjo vykdyti užduotis – pinti vainiką, spėti mįsles ir atlikti kitokias rengėjų sugalvotas užduotis.
Kol gatvių komandos darbavosi, susirinkusius linksmino Birštono vienkiemio bendruomenės moterų ir vyrų ansambliai bei dainininkių Onutės Gratulevičienės ir Romutės Zdanavičienės duetas, smagiai šokio sūkuryje sukosi „Jievaro“ kolektyvo šokėjai, vadovaujami Virginijos Bankauskienės.
Birštono vienkiemio bendruomenę ir jos pirmininką sveikino ir geros kloties ateityje linkėjo J. Palionio šeima. Gražiai tvarkoma gyvenviete ir gerais bendruomenės darbais, puoselėjant vietos gyventojų tradicijas, pasidžiaugė ir Prienų savivaldybės tarybos narys A. Vaicekauskas, kuris čia lankėsi pirmą kartą.
Apie įvairiausias žoleles ir jų poveikį pasakojo vietinė žolininkė Magdalena Paukštytė (B. Vokietaitienė). Pirmiausia ji paimdavo žolelę ir norėdavo, kad kas nors atspėtų, žodynėlio vardą pasakytų, o jau tada ir ji pasakodavo, ką žinojo. Tiesa, seniūnas teisingai atsakiusio žmogaus komandai (gatvės komandai) saldainiuką į taupyklę įdėdavo.
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais per Žolinę yra renkamos gražiausiai ir originaliausiai sutvarkytos sodybos, jų šeimininkai apdovanojami prizais. Kaip pastebėjo renginio vedėja ir bendruomenės pirmininkas, gražiai besitvarkančių labai daug, juk niekas nenori, kad jo sodyba būtų prastesnė negu kaimyno. Ir šį kartą buvo atrinktos ir apdovanotos tos sodybos, kurios turi kažką ypatinga ir dar nematyta. Juk kiekvienais metais negalima vis tų pačių paminėti, reikia ir naujus žmones paskatinti, parodyti, ką jie sugeba.
Pirmąją vietą nutarta paskirti Pranckevičiams, antrąją – Venslavičių ir Šiugždinių šeimoms, o trečioji atiteko Targonskiams. Susumavus taškų taupyklėse esančius saldainiukus, pirmoji vieta buvo paskirta Birštono gatvei, antroji – Jaunimo, o trečioji – Gojaus gatvei. Atstovai dovanų gavo didžiulius prizus – arbūzus. Gražiausią vainiką nupynė Jurgita ir Angelė iš Gojaus gatvės, Edita ir Birutė iš Birštono gatvės bei mergaitės iš Jaunimo gatvės. Originalų daržovių vainiką – puokštę sukomponavo iš pomidorų Onutė.
Taip bepinat bendrą šventės vainiką iš dainų, šokių, gražių kalbų, vasaros žiedų bei širdies šilumos, laikas bėgo nepaprastai greitai. Po neilgai trukusios pertraukos, visi susirinko prie gražiai ir gausiai padengtų stalų. Juk per Žolinę reikia ne tik su draugais, giminėmis ir kaimynais susieiti ir pasibūti, bet ir visiems pasivaišinti, pasidžiaugti tuo, ką turime. O kad šventės stalas būtų turtingas, prisidėjo ir rėmėjai: Jonas ir Onutė Aleknavičiai, Birutė Vokietaitienė , Evaldas Januškevičius, Laimutė ir Vytautas Lankevičiai. Ant stalo baltavo sūriai ir pyragai, putojo gira, kvepėjo tradicinės bulvinės bandos. O kur dar kiti kaimo moterų paruošti gardumynai.
Iki pirmųjų gaidžių birštoniečiai ir jų svečiai nesilinksmino, tačiau namo neskubėjo. Juk ne kasdien susirenka pasidžiaugti nuveiktais darbais, juk ne kasdien būna tokios gražios šventės.
Stasė Asipavičienė
