home Vertybių užuovėja „Psichikos sveikata reikia rūpintis ne mažiau nei fizine“

„Psichikos sveikata reikia rūpintis ne mažiau nei fizine“

Kas yra fizinė sveikata, visi daugmaž žinome. Tai žmogaus organizmo būsena, kai jis pats ir visi jo organai visiškai atlieka savo funkcijas, nėra ligų ar negalių. O kas yra psichikos sveikata? Psichologijos mokslo aiškinimu, tai emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai gebėjimas būti savimi tarp kitų, išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam ir aplinkiniams, gebėjimas pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Tačiau kuo mes labiau rūpinamės?.. Dažnai girdime tvirtinant, jog visos ligos „dėl nervų“. Prienų socialinių paslaugų centro psichologė Irina Banienė teigia, kad psichikos sveikata žmogus turėtų rūpintis ne mažiau negu fizine. Nuo sausio mėnesio centre dirbanti specialistė padeda centro klientams stiprinti psichikos sveikatą, teikia konsultavimo paslaugas, veda grupinius užsiėmimus. Psichologė sutiko pasidalinti mintimis apie kasdieninį darbą ir atsakyti į keletą klausimų.   Pristatykite save laikraščio skaitytojams. – Pirmuosius medicinos mokslus baigiau Vilniuje ir po jų ilgą laiką dirbau medicinos seserimi, tuomet dirbau ir su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis. Dirbdama pastebėjau, kad žmonėms sunkioje situacijoje padeda ne tik atliekamos medicininės procedūros, bet ne mažiau ir geras žodis, supratimas, empatija, palaikymas. Tai paskatino gilinti žinias socialinių mokslų srityje – Vilniaus Universitete esu baigusi socialinio darbo studijas. Dirbdama socialinį darbą Vilniaus universiteto onkologijos institute įsitikinau, kokia svarbi žmogui yra ne tik fizinė ir socialinė gerovė, bet ir psichinė sveikata, todėl pradėjau domėtis psichologija – Vilniaus universitete įgijau psichologijos bakalauro, o Vytauto Didžiojo universitete sveikatos psichologijos magistro laipsnį. Nuo šių metų sausio mėnesio dirbu Prienų socialinių paslaugų centre psichologe, taip pat savanoriauju teikdama emocinę pagalbą „Jaunimo linijoje“. – Kokios Jūsų darbo funkcijos? – Teikiu psichologinę pagalbą centro klientams. Vyksta individualus ir šeimų konsultavimas, darbas su grupe. Su žmonėmis, kuriems teikiamos paslaugos namuose, bendrauju jų namuose. Teikiu individualias konsultacijas paaugliams ir vaikams. Galvojame apie pozityvios tėvystės ugdymo įgūdžių ir panašios srities seminarus žmonėms, auginantiems vaikus. Grupėse, kurios vedamos dienos centro lankytojams, vyksta bendravimo įgūdžių, kalbėjimo apie jausmus užsiėmimai. Pastebiu, kad mes nemokame įvardyti jausmų. Kartais klausi žmogaus, kaip jis jaučiasi, o jis atsako: gerai. Sakau, „gerai“ jausmo nėra ir prašau konkrečiai įvardinti, kaip jis jaučiasi. Dirbdama su grupe taikau ir filmų terapiją. Kai kuriais atvejais tai pasiteisina, nes žmogus turi galimybę pamatyti save iš šalies, prisiminti kažką reikšminga. – Dažnas (kuris jaučia poreikį) norėtų pasinaudoti nemokamomis psichologo konsultacijomis, kurios šiaip jau yra nepigios. Ar centro lankytojai šia galimybe naudojasi? – Kol kas šia paslauga naudojasi nedrąsiai. Būna, iš kito išgirsta, kad šis lankėsi pas psichologą ir nusprendžia, jog ir jam reikia. Bet tai vienetai. Norėčiau atkreipti dėmesį į neretai girdimus pasakymus: taip, jam reikia psichologo. Bet jeigu pats žmogus to nepripažįsta, jis nemato problemos, su tokiu dirbti negali. Jis nemotyvuotas, todėl konsultavimas bus neefektyvus. Žmogus pats turi norėti – tai yra būtina sąlyga. Atėjusi į darbą, užeinu į dienos centro užimtumo klases, pabendrauju su žmonėmis. Taip galiu pastebėti ten vyraujančias nuotaikas. Ir jei kažkas man kelia nerimą, pasiūlau pasikalbėti arba pati sulaukiu prašymo pasikonsultuoti. – Kokios problemos labiausiai išryškėja? – Visas problemas galima vadinti netektimis. Kodėl? Skyrybos yra vyro/žmonos netektis, liga – sveikatos netektis, mirtis – žmogaus netektis, vaikai išvažiuoja – tai iš dalies vaiko netektis. Taigi, problemos dažniausiai ir kyla dėl netekties. Dar – sprendimų ieškojimas. Žmogus būna sutrikęs, jis nežino, ką jam daryti, kaip elgtis. Dažnas pagalvoja, o kodėl ne pas draugę (-ą) paklausus? Jei yra draugė (-as), tad kam psichologas reikalingas? Draugai dažniausiai yra linkę patarti, tačiau patarimas kyla iš jų pozicijos, neįsigilinus į to žmogaus jausmus, kaip jis pats turėtų reaguoti. Psichologas yra nešališkas, jis mato situaciją iš šalies ir užduodamas tam tikrus klausimus padeda žmogui tą situaciją pamatyti kitaip, atkreipti dėmesį į tuos dalykus, apie kuriuos jis anksčiau nebuvo susimąstęs. Tokiu būdu žmogus savo situaciją pamato kitaip ir tai jam gali padėti rasti tinkamą sprendimo būdą. – Nors dar tik daugiau nei pusmetis dirbate Socialinių paslaugų centre, bet jau turėjote išgirsti atsiliepimų apie tai, ar reikalinga buvo psichologinė pagalba, ar žmonės patenkinti šia paslauga? – Teko išgirsti iš vieno kliento, kad jam psichologinė pagalba yra naudinga, ir tai matėsi. Taip pat girdėjau iš šalies, kad tas žmogus pasikeitė, jaučiasi ramesnis. Vadinasi, paslauga yra reikalinga. – Ką bendravimas su psichologu reiškia vyresnio amžiaus žmonėms? – Tiems žmonėms, kurie dažniausiai yra vieniši, ypač reikia bent momentinio išsikalbėjimo, išklausymo, pabuvimo šalia, taip pat ir supratimo, kaip bet kokio amžiaus žmonėms. – Kokias paauglystės problemas tenka spręsti? – Dažniausios paauglių problemos yra tarpusavio bendravimas ir romantiniai santykiai. Jie nori, tačiau bijo kreiptis į psichologą. Priežastis, ko gero, gali būti visuomenėje vyraujantis požiūris, kad į psichologą kreipiasi tik, liaudiškai tariant, kvailiai. Toli gražu taip nėra, nes daugelis mūsų, susidūrę su problema, kartais nežinome, kaip ją išspręsti, ir tai yra visiškai normalu. Šį centrą lankantys žmonės susiduria su daugybe problemų, tarp kurių ir minėta bendravimo, tai kodėl bijoti pasikalbėti, kartu paieškoti sprendimo būdų. – Paslauga teikiama ir šeimoms, tėvams. Ar tėvai rodo norą spręsti šeimos, vaikų problemas su psichologo pagalba? – Mėgina, drąsinasi. Norėčiau paskatinti, kad daugiau jų kreiptųsi. Manau, kad tėvai pastebi, kad kažkas šeimoje negerai, kažkas neramina jų vaikus. Skatinu kreiptis ir poras, kurios turi tarpusavio santykių problemų. Psichologas visada pasiruošęs pasikalbėti, suteikti pagalbą. – Į ką tėvams, kurių vaikai lanko dienos centrą, reikėtų atkreipti dėmesį šeimoje, bendraujant su vaikais? – Manau, kad į elgesio plačiąja prasme problemas: elgesio mokykloje, namuose, bendraujant su bendraamžiais. Kartais vaikai šeimoje neišsikalba, nes paaugliams draugai lyg ir svarbiau už tėvus. Kita vertus, jiems svarbūs ir suaugusieji, ypač krizinėse situacijose. – Bet jeigu jie, paklausti, kas tave neramina, nieko nepasako, atkerta, jog viskas yra gerai?.. – Tas „gerai" ir yra negerai. Galima klausti ir pas kitus – pedagogus, draugus. Pats vaikas gali ir nepasakyti, kas jį neramina, o nuėjęs į savo kambarį galvoti apie blogiausią, piešti drastiškus piešinius. Reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko elgesį, ypač į elgesio pasikeitimus. Jeigu vaikas visada buvo uždaresnis, o paskui tapo labai aktyvus, reikėtų ieškoti priežasčių, kodėl jis pasikeitė? Ir atvirkščiai – buvo aktyvus ir staiga užsisklendė savyje, tapo pasyvus, nenori bendrauti. Norėtųsi paskatinti tėvus, mamas būti aktyvesnius savo vaikų gyvenime. Pasiūlyčiau tėvams, kurių vaikai lanko centrą, nebijoti ateiti pasikalbėti apie viską: apie gyvenimą, santykius, kaip vaikai leidžia laiką dienos centre, kaip jie jaučiasi čia ir parėję iš užsiėmimų. Artėja mokslo metai ir jau pradedame ruoštis mokyklai. Gal vaiką slegia nerimas, baimė, netikrumas. – Pasidalinkite savo tolimesniais planais? – Galvojame rengti seminarus, plėsti paslaugų įvairovę. Manau, jog naudingi būtų pozityvių įgūdžių ugdymo seminarai, taip pat savitarpio pagalbos grupė senjorams. Tikimės, kad bus gausesnė ir įvairesnė auditorija ir bent kažkokia dalis žmonių išgirs kažką naudingo. – Norisi dar kartą akcentuoti, kad kartais vienam pasilikti ir kovoti su iškilusia problema yra per sunku. Draugai, kaip minėjome, nelabai ką gali padėti, nes jie patars taip, kaip jie supranta. Kaip padrąsinti žmones pasiryžti kreiptis į psichologą? – Laikausi principo, kad žmogų reikia priimti tokį, koks jis yra, nevertinti, nekritikuoti, neteisti. Kiekvienas, kuris lankosi Socialinių paslaugų centre, naudojasi jo paslaugomis, gali drąsiai pasinaudoti ir psichologo paslauga. Garantuoju žmogaus pateiktos informacijos konfidencialumą (išskyrus specifines aplinkybes, kuomet kyla grėsmė kliento ar aplinkinių žmonių sveikatai/gyvybei). Gaila, kad vis dar išlieka ta nuostata, kad į psichologą kreipiasi tik „nesveiki“. Psichologinės pagalbos gali prireikti bet kada ir bet kuriam iš mūsų. Fizine sveikata žmogus rūpinasi, o psichikos – ne, nereikia. Bet patys žinome, kad ir fiziškai stiprus žmogus palūžta, jeigu jo dvasinė ir emocinė būsena nėra stabili. Yra sakoma, kad į psichologą kreipiasi tik dvasiškai silpni žmonės, patys negalintys susitvarkyti. Tai netiesa. Tik dvasiškai stiprūs žmonės eina pas psichologą, nes jie nori keisti savo gyvenimą. Jie yra stiprūs noru keisti tai, kas nepriimtina. Todėl norisi palinkėti, kad tos stiprybės žmonėms nepritrūktų. Dar palinkėčiau rūpintis savimi, savo vaikais, tarpusavio santykiais. – Ačiū už pokalbį. Pabaigoje priminkite, koks Jūsų darbo laikas ir kada bei kaip galima į Jus kreiptis? – Mano darbo laikas Socialinių paslaugų centre yra pirmadieniais – ketvirtadieniais – nuo 14.30 iki 18.30, penktadieniais – nuo 14.00 iki 18.00. Galima kreiptis į mane tiesiogiai darbo metu arba paskambinti mobiliuoju telefonu, norint iš anksto užsiregistruoti. Telefono numeris: 8 601 15615.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close