Su nuostaba ir dėkingumu

Nėra žodžių, kuriais galėtume tinkamai įvertinti mūsų gerbiamos ir mylimos kraštietės, pedagogės, muziejininkės Antaninos Aleknavičienės triūsą rašant ir leidžiant knygas apie Prienų ir Birštono iškiliuosius žmones.

Dirbdama Prienų rajono liaudies švietimo skyriuje 1988 m. Prienų „Žiburio“ gimnazijos 70 metų proga išleido pažintinę knygelę „Prienų „Žiburio“ gimnazija“. Leidinys buvo skirtas pagerbti iškiliausiems „Žiburio“ gimnazijos pedagogams ir auklėtiniams: gimnazijos įkūrėjui ir direktoriui F. Martišiui, pedagogams: A. Lyberiui, G. Andrašiūnienei. J. Eidukevičiui, Elžbietai Lapataitei-Ambražiūnienei, O. Kaževaitei-Vyšniauskienei, Marijai Bendoraitytei-Jezerskienei, auklėtiniams: poetui Justinui Marcinkevičiui, dr. prof. Jonui Kazlauskui, rašytojui Antanui Bieliauskui, rašytojui Vytautui Bubniui, prof. dr. Jonui Palioniui, dr. prof. Vladui Čaikauskui, dr. Leonui Ašmantui.

Tapusi Prienų krašto muziejaus direktore (1990 m.), pati sau nusistatė pagrindinę darbo kryptį – kaupti medžiagą apie žymius krašto žmones, jų darbus šalies gerovei. Surinktą medžiagą jai rūpėjo kuo greičiau parodyti muziejaus ekspozicijose ir paskelbti leidžiamose knygose.

Antroji maža knygelė „Jonas Kazlauskas“ (1994 m.) skirta „Žiburio“ gimnazijos auklėtiniui, kalbininkui, filologijos mokslų daktarui, Vilniaus universiteto profesoriui Jonui Kazlauskui.

Pačioms autorėms nė nenutuokiant, Antanina kaupė lėšas, ieškojo rėmėjų ir išleido šešių moterų: Danutės Zieniūtės, Birutės Railaitės-Grižienės, Stefos Rimkutės-Juršienės, Danutės Aleknavičiūtės-Palubinskienės, Anarsijos Mikalauskaitės-Adamonienės ir Aldonos Ruseckaitės, poezijos knygą „Gimtinės upeliai“ (1994 m.). Taip paskatino tris iš jų: Birutę Grižienę, Stefą Juršienę, Aldoną Ruseckaitę, intensyviau kurti ir leisti savo knygas savarankiškai. Šiandien visos jos, jau išleidusios per dešimtį savo knygų, dėkingos Antaninai už pirmąjį postūmį.

1999 m. išėjo ketvirtoji jos parengta knyga apie iškiliausius Prienų krašto žmones „Žymiausių Prienų krašto žmonių, svarbių istorijos ir kultūros įvykių kalendorius“. Tai knygelė, kurioje pagal turimas žinias išvardinti žymiausi krašto žmonės, svarbesni istorijos ir kultūros faktai.

2000 m. išleista knyga „Marija Aukštaitė“. Tai rašytoja, poetė, visuomenės veikėja išeivė Kotryna Radkevičiūtė-Navikevičienė (1896-1987). Ji, kaimo daraktoriaus padėjėja, mokė kaimo vaikus. Prasidėjus I pasauliniam karui, įsijungė į Lietuvos gynimo pogrindį, kovojusį prieš vokiečių kaizerinę okupaciją, rūpinosi karo pabėgėliais, organizavo mitingus, tarybas, padėjo telkti Lietuvos savanorių būrius. Po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo Kotryna Navikevičienė, vykdant visuotinę žemės reformą, tapo Prienų apskrities bežemių gynėja. Susikūrus Prienų miesto tarybai, K. Navikevičienė buvo išrinkta jos nare – vienintele tarp dvylikos vyrų. 1920-1927 m. dirbo Prienų savivaldybės taryboje, trejus metus – vicepirmininke. 1919-1929 m. – Lietuvos katalikių moterų draugijos Prienų skyriaus pirmininke. Neturėdama vilčių pagerinti savo būvį, ji su dviem mažamečiais vaikais emigruoja į  Kanadą. Monrealyje kūrė lietuviškas mokyklas, redagavo „Nepriklausomą Lietuvą“, rašė ir spausdino eilėraščius, noveles, straipsnius, savo dienoraštį. Poetas Juozas Tysliava parinko jai Marijos Aukštaitės slapyvardį.

2004 m. giminaičių lėšomis Antanina išleido gražią, poetišką ir pagarbiai solidžią knygą apie savo – Čerkevičių ir Viršučių – gimines „Suvalkijos ūkininkų genties medis“.

Prie gražaus Antaninos pradėto darbo – garsinti savo krašto žmones, jų darbus ir kūrybą – prisidėjo ir Seimo narys Juozas Palionis, padėdamas išleisti knygą „Gyvenimo mokykla“ (2004 m.).

Vertų įamžinimo žmonių mūsų krašte gausu. Tad Antanina ir toliau teberenka žinias, pati kompiuteriu spausdina biografijas, skenuoja nuotraukas, ieško rėmėjų ir pagalbininkų, kad tik kuo daugiau žmonių istorijų įamžintų knygose. Taip vėl Seimo nario remiama išėjo knyga „Žmonės ir darbai (Prienų krašto šviesuoliai)“ (2007 m.). 453 puslapiuose pateikiamos 257 biografijos, atsisakant kūrybos ir grožinių tekstų publikavimo, kas, tiesą sakant, paįvairino ir sušildė pirmąją knygą „Gyvenimo mokykla“. Nebus kūrybos ir trečiojoje spausdinamoje biografijų knygoje „Žmonės ir darbai (Prienų ir Birštono krašto šviesuoliai)“, kuri išeis a. a. Juozo Palionio šeimos: žmonos Julijos, dukros Editos ir sūnaus, Seimo nario Andriaus, rūpesčiu. Knygą leidžia Juozo Palionio labdaros ir paramos fondas.

Baigiantis antrai kadencijai Seime, Antanina parengė mūsų kraštiečio, Seimo nario Juozo Palionio atsiskaitymą savo rinkėjams – 95 puslapių leidinį „Pėdos tėviškės žemėje“ (2008 m.), kuriame atskleistas gerbiamo parlamentaro darbas Seime, jo sugebėjimas kurti, prasmingi darbai savo kraštui. Pats jis parodytas kaip žmogus, kaip asmenybė, kaip politikas, kaip gerbiamas, mylimas kraštietis.

Kokį neįtikėtinai kruopštų, didžiulių dvasinių jėgų ir sveikatos reikalaujantį darbą atliko Antanina, visus prašinėdama toliau rinkti medžiagą apie savo krašto iškilius žmones, po kelis kartus perspausdindama savo pačios ir kitų parašytus tekstus, rinkdama ir skenuodama sunkiai gaunamas nuotraukas!

Visi šie metai nuo antrosios iki trečiosios knygos apie šviesuolius išėjimo Antaninai buvo neįtikėtinos įtampos, alinančio darbo ir mokymosi kompiuterinės technikos metai. Tas jos triūsas turėtų būti įvertintas ne žodžiais, o kitokiais būdais, galbūt aukščiausiais apdovanojimais!

To negana. Antanina jau parašiusi naują knygą apie Just. Marcinkevičiaus kontaktus su gimtąja Prienų žeme, surinkusi visų jo apsilankymų Prienuose medžiagą, jo čia pasakytas kalbas (atidarant muziejų, atidengiant Kęstučio paminklą ir daugeliu kitų atvejų). Tai būtų unikali knyga visos respublikos mastu. Tereikia tik rėmėjo ir lėšų šiai knygai išleisti.

Iš mokytojos G. Andrašiūnienės dukters muziejininkės Dalios Andrašiūnaitės yra gavusi Just. Marcinkevičiaus 1946-1951 m. eilėraščių rankraščius, jo laiškus mokytojai G. Andrašiūnienei ir 1947 m. dienoraščio sąsiuvinius. Visa tai Antanina iššifravo ir perspausdino kompiuteriu. Sunku įsivaizduoti, koks tai begaliniai sunkus darbas!

Ir dar! Jos gimtasis Sarginės kaimas jau laukia Antaninos baigiamos knygos, kuri bus ne tik biografijų rinkinys, bet ir gamtovaizdžių bei poetinių sentimentų knyga.

Ak, Antanina! Kad tik Dievas nepagailėtų Tau didžios sveikatos! Tokios didžios, kaip Tavo darbai!

Anarsija Adamonienė