Knygos sutiktuvės atgimstančiame Siponių dvare
Kaip į didžiausius atlaidus rugpjūčio 11 d. Birštono ir Prienų krašto žmonės plūdo į atgimstantį Siponių dvarą, kur buvo rengiamas buvusio a. a. Seimo nario Juozo Palionio ir Valės Petkevičienės knygos „Čia Nemunas vingiuoja“ pristatymas.
Visi Siponių kaimo žmonės, kurie pažinojo ir gerbė J. Palionį, vertino jo darbus, atėjo pasidžiaugti nauju leidiniu, kuriame įamžintas ne tik jų kaimas, bet ir jie patys, jų giminių ar šeimos pėdsakai, palikti šio krašto istorijoje.
V. Petkevičienė pasveikino visus susirinkusius į šį atkampiausią, tačiau gražiausią Birštono savivaldybės kampelį, dar vadinamą Bukta. Tai šio krašto istorija sugulė į knygą, kuri, kvepianti spaustuvės dažais, atkeliavo pas Siponių kaimo žmones ir bus kiekvienoje troboje. J. Palioniui nebuvo lemta pasidžiaugti šia gražia dovana savo kaimo žmonėms. Pradėtą rašyti knygą padėjo užbaigti jo artimieji: žmona Julija, vaikai Edita ir Andrius, kurie padarė daugiau, negu jis galėjo tikėtis.
Tylos minute pagerbiamas J. Palionio atminimas čia, Siponių dvare, kurį jis buvo numatęs atgaivinti ir paskirti savo krašto žmonėms.
Po Birštono vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ vaikučių pasirodymo ir meno mokyklos mokytojų Ramunės ir Lijanos dueto Jiezno klebonas Rolandas Bičkauskas pašventino Siponių vėliavą, ją pakelti buvo patikėta Siponių bendruomenės pirmininkei Vijolei Skorodumovienei ir visų gerbiamam ilgamečiui laiškanešiui Vytautui Gečioniui, skambant Siponių kaimo himnui buvo pašventintas paminklinis akmuo. „Akmuo turi prasmę. J. Palionis norėjo įamžinti šį akmenį kaip simbolį ir paskirti tiems, kurie čia gyveno ar bent trumpam buvo apsilankę“, – sakė V. Petkevičienė.
Netrukus Edita ir Andrius pasakoja sudėtingą ir ilgą šio krašto istoriją. Sako, kad 1812 m. Siponių dvare stovėjo Prancūzijos karvedžio Napoleono pulkai, kad buvęs dvaras buvo kultūros centras, kad veikė pradžios mokyklos. Pasak Andriaus, jų šeima svajoja įrengti krašto etnografijos muziejų, čia galėtų rengti plenerus dailininkai, būtų galima ruošti kaimo teatrų pasirodymus, teatrų šventes. Edita priminė, kad tėvelis Siponių dvarą vadino Svajonių slėniu. „Stengsimės įgyvendinti jo svajones, kad tėvelis džiaugtųsi tęsiamais darbais“, – sakė Edita.
V. Petkevičienė, pristatydama naują leidinį, svarbų ne tik nedidelei grupei žmonių, bet visiems šio krašto žmonėms ir jų artimiesiems, dėkojo susirinkusiems bei prisidėjusiems prie knygos sudarymo ir išleidimo: vietiniams gyventojams už jų prisiminimus, pasakojimus, fotografijas ir tiems žmonėmis, kurie tiesiogiai dirbo prie knygos leidybos. Keletą minčių apie šią knygą išsakė jos recenzentė, „Gyvenimo“ laikraščio vyr. redaktorė Ramutė Šimukauskaitė. Ji pažymėjo, kad kiekvienos naujos knygos sutiktuvės yra šventė. Ši knyga ypatinga tuo, kad išguldytos mintys veda širdies keliais, o geriausi vertintojai bus šio krašto žmonės. „Ta knygos dalis, kuri paremta istoriniais šaltiniais ir faktais, turi išliekamąją vertę. Sukaupta daug vertingos medžiagos apie šio krašto žmonių gyvenimo tradicijas, papročius, įvairias šventes, iškeltas didelis mokyklos vaidmuo, skirtas dėmesys mokytojams ir auklėtojams, įdomūs Barakų miestelio laiškininko V. Gečionio pamąstymai. Galiu pasidžiaugti, kad padarytas didelis, kruopštus ir reikalingas darbas“, – sakė R. Šimukauskaitė.
Netrukus į nedidelę įrengtą sceną pakyla Palionių šeimos atstovė Monika, kuri kartu su jaunuoju skaitovu Linu Bartkumi pasakoja padavimą apie Šaltinėnų kaimo atsiradimą. Renginio metu skambėjo ansamblio „Dzūkijos aidai“ atliekamos dainos J. Palionio žodžiais. Atrodė, kad ir pats gerbiamas bei mylimas Juozas yra čia kartu su visais, kad ir jis džiaugiasi, jog šeima daro tokius nuostabius darbus, kad tiek daug žmonių jį vertina ir gerbia. Atrodė, kad visi Siponių, Šaltinėnų, Martinonių, Vanagų bei kitų aplinkinių kaimų žmonės susirinko į dvarą, suburti ir sušaukti savo kraštiečio J. Palionio balso, dar pabūti su juo, pasidžiaugti tuo, kas padaryta, ir bendromis jėgomis kurti gražesnį gyvenimą čia, savame nuostabiame gamtos kampelyje. Saulėta ir šilta šeštadienio diena buvo kaip gražus stebuklas, kaip gerų ir prasmingų darbų fonas, kaip padėka, atsiųsta iš aukštybių.
Edita ir Andrius Palioniai pirmiausia įteikia naujas knygas daugiausiai prisidėjusiems prie knygos gimimo. Pirmoji knygą gavo Onutė Laukevičienė, buvusi Siponių kaimo bibliotekininkė, po jos – buvusi Siponių aštuonmetės mokyklos direktorė Ona Mikėnienė, ilgametis laiškanešys V. Gečionis, B. Vokietaitienė, A. Venslavičienė ir visi kiti šio krašto gyventojai (šeimų atstovai). Dovanų naują leidinį gavo ir Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, savivaldybės bendruomenių atstovai ir kiti, vienaip ar kitaip prisidėję prie knygos išleidimo žmonės.
Padėką ir gėles knygos leidėjams dovanojo bendruomenių ir organizacijų atstovai. Žinomas alpinistas Vladas Vitkauskas padovanojo savo knygą apie įkopimą į aukščiausią ledo kalną. Prienų krašto muziejaus kolektyvas atvyko su duonelės kepalu, kaip pridera pasveikinant naujagimį, ir Juozapėlio gėlėmis Palionių šeimai. Birštono savivaldybės merė N. Dirginčienė dėkojo už knygos atsiradimą, už jos parašymą autoriams ir prisidėjusiems prie to žmonėms. J. Aleksandravičius prisiminė, kaip J. Palionis rūpinosi šiuo kraštu ir jo žmonėmis, kad knygoje apie „Karališkojo Birštono praeitį“ buvo jo parašytas pirmas puslapis apie Siponių dvarą. Su gražiais žodžiais ir padėka knygos autoriams atvyko Prienų krašto kūrėjų klubo „Gabija“ atstovai, Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centro atstovai bei buvę Seimo nario patikėtiniai, visuomeninių organizacijų atstovai.
Po padėkų visi svečiai buvo pakviesti prie bendro gausiai vaišėmis nukrauto stalo, kurias paruošė Siponių bendruomenė, o prisidėjo visi, kurie norėjo, kurie neatėjo tuščiomis. Po sočių pietų vyko antroji renginio dalis – koncertavo Birštono „Bočių“ bendrijos choras, Birštono vienkiemio vyrų ir moterų ansambliai, Nemajūnų bendruomenės „Santalka“ ansamblis ir savo gražiomis dainomis džiuginę „Dzūkijos aidai“. Renginio pabaigoje Birštono vienkiemio teatras parodė parodijuotą spektaklį „Žaldokynė“.
Žmonės džiaugėsi, kad buvo pakviesti, pagerbti, galėjo vieni su kitais pasimatyti ir pabendrauti. Juk J. Palionio sumanymas ir buvo vienyti, burti savo krašto žmones gražiems ir geriems darbams.
Stasė Asipavičienė
