Prie Kalėdų paslapties prisilietus

Krikščioniškasis pasaulis jau rengiasi šv. Kalėdoms, išganytojo Kristaus gimimo šventei: puošiame aplinką, stengiamės pagražinti savo vidų – parodyti daugiau meilės, gerumo šalia esantiems. Prasidėjus adventui, susikaupimo ir apmąstymų metui, bendruomenės organizuoja adventines vakarones. Vieną iš pirmųjų vakaronių prieš savaitę surengė Prienų sveikuoliai.

Į adventinę popietę, kuri vyko Nemuno kilpų regioninio parko Prienų lankytojų centre, sveikos gyvensenos klubas „Versmenė“ pasikvietė Prienų bendruomenės Vaikų dienos užimtumo centro vaikus ir krašto muziejaus vyr. muziejininkę Anelę Razmislavičienę. Muziejininkė papasakojo apie advento ir Kalėdų tradicijas bei papročius ikikrikščioniškoje Lietuvoje, priminė  keletą svarbiausių akcentų, ypač tų, kurie atspindi kelių epochų išmintį, turi magiškos veiksmų, žodžių galios, gali lemti ateinančių metų gerovę…

Į senovinių advento ir Kalėdų tradicijų pažintinę kelionę susirinkusiuosius palydėjo senovinė ikikrikščioniškų Kalėdų ryto daina. Anot muziejininkės A. Razmislavičienės, „prieš keletą tūkstančių metų tokiu laiku mūsų protėviai tikriausiai dainavo apie žydinčią grūšelę ar obelėlę, dainoje žadėdami sidabro žirklėmis nukarpyti pušų šakeles, kad tik greičiau išvystų degančią ugnelę, t. y. grįžtančią nuo žemelės nutolusią saulelę. Malonino ją dainomis, veiksmais“. Skambant dainai, kaip ir anuomet, buvo plaunamos ir lininiu rankšluosčiu šluostomos rankos.

 

Adventas – sustiprinto tikėjimo metas

Tęsdama pasakojimą apie advento laikotarpį, muziejininkė papasakojo, kokių galių šiuo laikotarpiu įgydavo veiksmai, elgesys, žodžiai. Kas buvo draudžiama ir kas leidžiama. Galbūt ne visi žino, kad adventiniu laikotarpiu senovėje laukdavo linksmi prekymečiai. Šventiniai prekymečiai turėjo labai linksmus smagius pavadinimus: šeškaturgis, skaistaturgis, saldaturgis. Pirmajame pusberniai ir kalėdinių atostogų iš ūkininkų parėję bernai prekiavo šeškų, kiaunių kailiukais, kiti – šiltais žieminiais drabužiais, taip pat šalikais, kepurėmis, pirštinėmis ir kitais priedais. Skaistaturgis – dovanų savo išrinktajai arba išrinktajam pirkimas (arba keitimasis), gražesnių drabužių, apavo pirkimas. Trečiajame turguje šeimininkės įsigydavo visko, ko dar manė trūksiant ant šventinio Kūčių ir Kalėdų stalo: riešutų, medaus, uogų, prieskonių, šviežienos.

 

Eglutės puošimas – nesena tradicija

Turbūt daugelis sutiktų, jog šiandien vienas svarbiausių ir ryškiausių kalėdinio ciklo simbolių – puošni eglutė. Lietuvoje kalėdinės eglutės puošimas – palyginti nesenas reiškinys, nesiekiantis nė šimtmečio. Anksčiau mūsų protėviai prieš Kalėdas puošdavo kriaušės ir obels medelį. Atgaivindami šią tradiciją, popietės dalyviai puošė Kalėdų medį svarbiais simboliais: vaikai dėjo iš žalių žolynų, tapusių šieneliu, padarytas saulutes – kad kitais metais visa prisikeltų, įsijungdami ir suaugusieji kabino ant medžio kuklią, bet labai nuoširdžią auką – balto popieriaus sniegules (karpinius), prosenelių papročiu stengdamiesi permaldauti užsirūstinusią žemelę.

Kad susirinkusieji pajustų laukiamų Kalėdų esmę, A. Razmislavičienė pakvietė žodžio ir muzikos meditacijai. Jos metu, skambant muzikai, sveikuolių klubo nariai skaitė J. Jankaus pasaką „Grigo ratai“.

Apibendrindama skaitymus, muziejininkė pakvietė prisiminti vieną iš seniausiųjų ir būtinųjų advento akcentų – angelo pakvietimą į savo aplinką. „Popierinių angelų karpymas, darymas iš gamtinių medžiagų – vienas iš populiariausių užsiėmimų šiuo laikotarpiu“, – sakė ji, kviesdama sveikuolių klubo vadovę Leonorą Kalantienę pakabinti angelą (muziejininkės I. Seselskienės karpinį) ant Kalėdų medžio ir linkėdama, kad jis saugotų, visada sveikuoliams padėtų įvykdyti geruosius ketinimus. Sveikuolė Stanislava Valatkevičienė nunėrė vąšeliu ir įteikė kiekvienam po angelėlį. Paraginti renginio vedėjos, dalyviai dovanėles dalijosi nutiesdami gyvą linkėjimų grandinę.

Nors iki Kūčių dar yra laiko, A. Razmislavičienė priminė, ką ir kodėl būtina padėti ant Kūčių stalo ir ką reiškia kiti Kalėdų simboliai. Ji pabrėžė, kad šventinį stalą patartina ruošti iš Lietuvoje, dar geriau – iš savo sode ar darže užaugintų gėrybių. „Būtinai ant stalo dedame kasdieninės duonelės ir kūčiukų (arba šližikų, kleckučių) – prosenovinių Kalėdų kūčią. Kutja (apvalus pusės delno dydžio paplotėlis) buvo kepamas iš visų auginamų ūkyje javų miltų. Daromas apvalus, kad primintų saulutę. Kviečiai (išvirti ir medumi užpilti), kvietinių miltų kūčiukai ant krikščioniškų Kūčių stalo siejami su prasminga legenda apie Kūdikėlio Jėzaus išgelbėjimą nuo Erodo kareivių, pasiruošusių jį nužudyti. Viešpaties valia Mergelės Marijos sterblėje kareiviai pamatė ne paslėptą kūdikėlį, bet kviečių grūdus. Medų dedame ant stalo kaip skaidrumo, tikrumo, gerovės  simbolį. Spanguoles – kad priešai nepajėgtų įveikti (kaip spanguolių – šaltis). Obuoliai būtini, kad prisimintume, jog yra saikas, uždrausti dalykai, ir neleistume sau kuo nors persisotinti (kaip Dievas Tėvas buvo priminęs ir pirmiesiems žmonėms – Ievai ir Adomui). Riešutai – vaisingumui skatinti. Žuvies patiekalai – biblijiniams stebuklams (kai badmečiu Jėzus pripildė tuščius žvejų tinklus žuvų) priminti. Dar yra nuomonių, jog žuvies galvos kaulai primena Kristaus kankinimo įrankius, o mes tarsi patvirtiname, kad Kristaus auką atmename, suvokiame ir vertiname. Žvakės šviesa – amžinosios, Pasaulio šviesos – Kristaus simbolis. Eglutė, visada žaliuojantis medis, simbolizuoja gamtos gyvybingumą, o mums primena amžinąjį gyvenimą, prisikėlimą. Vainikas ant stalo – amžinojo gyvenimo, neturinčio pradžios ir pabaigos, simbolis. Adventinis vainikas ir keturios žvakės – ėjimas link amžinosios šviesos savo darbais. Keitimasis dovanomis – aukso, smilkalų ir miros atgarsis, nurodantis į patį Kristų, didžiausią Dievo Tėvo dovaną žmonijai“, – pasakojo muziejininkė.

Baigdama Kalėdų laukimo papročių ir paslapčių pasidalijimo valandėlę vyr. muziejininkė A. Razmislavičienė palinkėjo visiems dvasinės ramybės ir susikaupimo, gerumo ir atlaidumo vieni kitiems.

Popietę vainikavo sveikuolių dainuojamos dainos, žaidimai, rateliai ir tradicinių šventinių patiekalų vaišės.

Roma Sinkevičiūtė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close