Pedikuliozė (utėlėtumas)
Pedikulioze arba utėlėtumu yra vadinamas užsikrėtimas utėlėmis. 2012 m. Lietuvoje užregistruota 1342 pedikuliozės atvejai, 2011 m. buvo registruota 1256 susirgimai pedikulioze. Oficialioji statistika neatspindi realios situacijos, kadangi ne visi sergantys asmenys kreipiasi į medikus. Sergamumas pedikulioze išlieka aktualia problema, kadangi didžioji dalis sergančių pedikulioze – mokiniai.
Pedikuliozę sukelia trijų rūšių utėlės: galvinės, drabužinės ir gaktinės. Utėlės – vabzdžiai, parazituojantys ant žmogaus kūno ir mintantys jo krauju. Utėlės dažniausiai plinta tiesioginiu būdu iš galvos į galvą. Užsikrečiama ilgalaikio tiesioginio sąlyčio su utėlėtais žmonėmis metu, besikeičiant drabužiais, šukomis, naudojantis bendra lova, rankšluosčiais. Utėlės nešokinėja, bet greitai šliaužioja, t.y. perropoja nuo vienos galvos į kitą. Moterys ir mergaitės dažniau užsikrečia pedikulioze nei vyrai ir berniukai.
Užsikrėtimui būdingi simptomai – niežulys, odoje atsiranda rausvų, melsvų dėmelių, bėrimai.Kasantis pernelyg aktyviai, gali atsirasti žaizdelės, šašai, pūslelės, išsivystyti antrinė infekcija. Plaukuose aptinkamos gyvos, judančios utėlės ar gyvos glindos, patvirtina aktyvų užsikrėtimą utėlėmis. Galvos plaukuose aptinkamos glindos yra 1,0–1,5 mm dydžio, tvirtai prisiklijavusios prie plauko, jos nenukrenta nuo judesio, brūkštelėjimo ar pūstelėjimo. Suaugusi galvinė utėlė yra maždaug 2-3 mm dydžio. Galvos utėlė gyvena maždaug 30 dienų ir per tą laiką sudeda apie 100 kiaušinių. Kiaušinius deda dažniausiai smilkinio, pakaušio, kaktos plaukų srityje.
Pagrindinis apsikrėtimo drabužinėmis utėlėmis požymis – utėlės drabužiuose. Drabužinės utėlės yra balkšvos spalvos, šiek tiek didesnė už galvinę utėlę, 2,3-3,7 mm dydžio. Jos gyvena ir deda kiaušinius drabužių raukšlėse, ypač – siūlėse. Glindos stambios, 0,9-1,0 mm ilgio. Dažniausiai pasitaiko, kai žmonės priversti nuolat dėvėti kelis sluoksnius drabužių (karo lauke, katastrofų, stichinių nelaimių vietose, benamiai). Drabužinės utėlės labiau mėgsta vilnonius drabužius.
Gaktinės utėlės yra smulkios, kūno ilgis – 1,36–1,6 mm. Dažniausiai kiaušinius deda ant gaktos plaukų, esant intensyviam užsikrėtimui ir ant antakių, blakstienų plaukų.
Utėlių naikinimui yra naudojami utėles naikinantys medikamentai, kurie perkami vaistinėje ir naudojami griežtai laikantis medikamento vartojimo aprašymo, pateikto informaciniame lapelyje.
Išnaikinus utėles galvoje, būtina kruopščiai išskalbti karštesniame nei 60ºC vandenyje galvos apdangalus, drabužius, patalynę. Šukas ir kitus plaukų priežiūros reikmenis išplauti. Rūbus ir daiktus, kurių negalima plauti ar skalbti, rekomenduojama išvalyti cheminio rūbų valymo valykloje.
Drabužinėms utėlėms ir jų glindoms naikinti yra svarbus skalbinių virinamas, drabužiai lyginami karštu lygintuvu iš abiejų audinio pusių, atkreipiant dėmesį į siūles, raukšles. Drabužiai, kurių negalima virinti, skalbiami karštesniame nei 60ºC vandenyje.
Gaktinės utėlės naikinamos tokiais pat metodais ir priemonėmis kaip ir galvinės utėlės.
Prevencinės priemonės, padėsiančios apsisaugoti nuo utėlių: naudotis tik savo asmeniniais daiktais (rankšluostis, kepurė, šukos ir kt.), kruopščiai prižiūrėti plaukus (reguliariai kirpti, plauti, kasdien juos šukuot), maudytis ne rečiau kaip kartą per savaitę, dėvėti švarius drabužius (skalbti, lyginti), reguliariai keisti patalynę, nuolat valyti patalpas bei aplinkos daiktus.
Žinios apie utėlėtumą ir asmens higienos laikymasis yra esminiai dalykai, užtikrinantys efektyvų pedikuliozės plitimo mažinimą.
Informaciją parengė:
Prienų r. savivaldybės
visuomenės sveikatos biuras
