Gelbėtojai pasiruošę visiems gyvenimo atvejams
Paprasta darbo diena Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Birštono komandos būstinėje būna rami, kol nepasigirsta telefono skambutis, verčiantis skubiai vykti gelbėti ištikti nelaimės ar patekusiems į bėdą.
Pagrindinis darbas – gaisrų gesinimas
Jeigu nebūna iškviesti į įvykį, gaisrininkai gelbėtojai dirba savo būstinėje, tvarko patalpas, peržiūri įrangą ir dirba kitus reikalingus darbus.
„Pagrindinis mūsų darbas yra gesinti gaisrus, tačiau būna ir kitokių iškvietimų, tad turime būti pasiruošę visiems atvejams, sako“, – Birštono komandos viršininkas Algis Bucevičius.
Gaisrininkai-gelbėtojai visada pagelbsti žmonėms, patekusiems į nelaimę: užsidegus pastatams, automobiliams, įvykus avarijoms, kai reikia padėti išlaisvinti sužeistuosius, patekti į butą užsitrenkus durims ir kt. Tačiau gaisrininkų gelbėtojų kasdienybėje daugiausia gaisrų.
Kaip pasakojo A. Bucevičius, gaisrų pasitaiko gana dažnai, daugelis kyla dėl pačių žmonių neatsargaus elgesio su ugnimi, aplaidumo, o kartais ir nuo gamtos stichijos. Nereta gaisrų kilimo priežastis yra neatsargus rūkymas lovoje, kuomet užsidega patalynė ir žmogus gali uždusti dūmuose. Kartais prabudęs eina lango ar durų link ir, įkvėpęs oro, praranda sąmonę. Kilus gaisrui gyvenamuose namuose, jeigu žinoma, kad juose yra žmonių, jų visada pirmiausia gelbėtojai ieško lovoje arba prie lango ar durų.
Pasitaiko gaisrų, kurie kyla dėl netvarkingos elektros instaliacijos, laiku nevalomų kaminų. Tokių atvejų daugiausia pasitaiko kaimo vietovėse.
„Sunkiausia gesinti ūkinius pastatus, kuriuose būna šieno ir gyvulių, taip pat kilus gaisrui gyvenamajame name irgi nežinai, ką jame rasi. Pasitaiko, kad garažuose būna duobių, žmonės laiko dujų balionus, talpas su įvairiais degalais, todėl sunkiau ir gaisrą gesinti, o be to, kyla pavojus ir patiems gelbėtojams. Žinoma, vasaros metu gaisrus gesinti lengviau“, – sako komandos viršininkas.
Šiemet Birštono savivaldybėje teko gesinti 3 gaisrus, kuriuos sukėlė žaibas.
Pasakodamas apie perkūnijos sukeltus gaisrus, A. Bucevičius pastebėjo, kad sodyboje, jeigu yra ūkinis pastatas ir jame šlapia (kai laikomos kiaulės), žaibas trenkia į jį. Artėjant audrai reiktų uždarinėti duris ir langus, kad nebūtų skersvėjų, nestovėti po aukštais medžiais, kurie yra kaip žaibolaidžiai, geriau nerti į krūmus (dar negirdėta, kad būtų trenkęs perkūnas į krūmus), stengtis nebūti prie vandens.
Komandos viršininkas pasidžiaugė, kad šiemet buvo tik 2 žolės gesinimo atvejai. Matyt, įtakos turi tiesioginių išmokų mažinimas.
Na, o be rimtų gaisrų, ugniagesiams gelbėtojams tenka ir vykti gesinti namuose ant viryklės paliktą puodą, kai pajutęs dūmus kaimynas šaukiasi pagalbos. Ką žinai, iš kur tie dūmai.
Vyksta gelbėti pakliuvusių į avarijas
Jeigu pirmoje vietoje pagal iškvietimus buvo gaisrų gesinimas, tai antroje vietoje – pakliuvusių į autoavarijas išlaisvinimas iš automobilių. Ugniagesių gelbėtojų komanda turi visą reikalingą įrangą, kad padėtų sumaitotame automobilyje įstrigusiems žmonėms. Dažniausiai tenka vykti į avaringiausias Birštono ir Vėžionių sankryžas, kuriose daugiausia ir įvyksta nelaimingų atsitikimų.
Ir į kitokius iškvietimus
Kalbėdamas apie gelbėjimo darbus, A. Bucevičius šypsosi prisimindamas, kai teko padėti mamai išsilaisvinti iš balkono, kurį uždarė 2,5 metų sūnelis. Vaikas atidaryti durų nesugebėjo, tačiau gelbėtojų prikalbintas, buto durų raktą atsuko ir taip padėjo jiems patekti į vidų, o vėliau išlaisvinti ir mamą.
Sako, kad padėkos nesulaukė iš žmonos, kurios vyrui padėjo įsigauti į namus.
„Durų atidarymas gana populiarus darbas“, – sako A. Bucevičius, primindamas, kad tenka padėti atidaryti ir automobilių dureles.
Ugniagesiai gelbėtojai savo automobilyje turi įvairią įrangą, reikalingą ne tik gesinant gaisrus, bet ir padėti pakliuvusiems į bėdą vandenyje. Čia yra ir gelbėjimo ratas, valtelė, irklai ir netgi naro kostiumas.
Džiaugiasi remontuojamomis patalpomis
Birštono priešgaisrinėje ugniagesių gelbėtojų komanda susideda iš 15 vyrų – 4 skyrininkų, 10 ugniagesių gelbėtojų ir komandos viršininko. Budi 2 pamainos po 4 žmones ir 2 pamainos po 3 žmones. Budėjimų metu, kai nėra iškvietimų, vyrai tvarko inventorių: antradieniais išbandoma įranga, specialusis automobilis – kiekvieną dieną, o rezervinis – 1 kartą per savaitę. Ketvirtadieniais tvarkomos ir valomos visos patalpos.
Komandos viršininkas parodo turimą techniką ir įrengimus, tap pat pasidžiaugia remontuojamomis patalpomis. A. Bucevičius ir visas kolektyvas dėkingi Birštono savivaldybės merei Nijolei Dirginčienei, kuri įvertino ugniagesių gelbėtojų darbą, ir, apsilankiusi jų būstinėje, geranoriškai sutiko padėti pagerinti jų darbo sąlygas.
Stasė Asipavičienė
