Birštono kurorto vystymosi pradžiai Lietuvos valstybėje 90 metų (II)

Kalbame apie kurorto vystymąsi jį perėmus nuomoti „Raudonajam Kryžiui“. O pačiam kurortui šiais metais sukanka 167 metai.

Vyriausybės įsipareigojimai kurortui

Sutartyje tarp Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos ir „Raudonojo Kryžiaus“ užfiksuota, kad Vyriausybė išleis kurorto įstatymą, „rūpinsis paliuosuoti Birštono kurortą, kaipo gydymo įstaigą nuo valstybės ir savivaldybės mokesnių už gydymo priemones, viešbučius ir restoraną be svaigiųjų gėrimų“ (kurhauze – V. K.) (Medicina, 1924, Nr. 6-7, p. 546).

„Kad „Raudonasis Kryžius“ galėtų tinkamoje aukštumoje pastatyti Birštono kurortą, Vyriausybė teiks „Raudonajam Kryžiui“ įvairios reikalingos pagalbos, tobulinant kurortą, kaip antai: neleis iškirsti pušyno kitoje Nemuno pusėje; nedraus ten vaikščioti kurorto svečiams ir kaimo vasarninkams, laikys kurorto skirtoje vietoje sezono laiku pašto telegrafo skyrių arba įrengs nuolatinį skyrių kaime; teiks policijos apsaugą asmenyje vieno ar dviejų policijos tarnautojų, kuriems kurortas privalo duoti sezono laiku kambarį gyventi ir t. t“ (Ten pat).

Užbėgant įvykiams už akių, reikia pridurti, kad Vyriausybė delsė priimti kurorto įstatymą, valstybė laiku nesprendė tarpžinybinių problemų kurorte. „Raudonasis Kryžius“ savo pagrindinį įsipareigojimą visuomet pildė – gaunamą pelną skyrė kurorto tobulinimui.

Birštono kurorto atidarymas 1924 m. birželio 1 d.

Atidarymas buvo labai iškilmingas. Tai buvo diena, kai į kurortą suvažiavo tiek daug svečių. Tai ir vidaus reikalų ministras K. Žalkauskas, ir Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius B. Balutis, Sveikatos departamento direktorius daktaras B. Sipavičius, Kauno miesto burmistras Jonas Vileišis ir kiti garbūs svečiai. Į šventę buvo pakviesti ir visų laikraščių atstovai. Literatas ir žurnalistas Kazys Binkis pats dalyvavo iškilmėse ir jas aprašė . Jis atkreipė dėmesį, kad „Lietuvos „Raudonojo Kryžiaus“ pirmininkas Rokas Šliupas, atidarydamas Birštono kurortą, pasveikinęs svečius iškėlė ir prie vilos prikabino Lietuvos „Raudonojo Kryžiaus“ baltą su raudonu kryžiumi vėliavą, kaipo pagalbos žmonių gydymo ženklą“ (K. Binkis. Birštono kurortas ir jo atidarymas. – K.Binkis, Raštai, t. 6, 2005, Visuomeninė publicistika, p. 515). Po to svečiai aplankė mineralinio vandens vonias, tuo metu vadinamas tynėmis. „Tynės įrengtos gana gerai, vanduo imamas iš esamų kurorte versmių tam tikrais vamzdžiais. Kiekviena tynė įrengta atskirame švariame kambarėlyje“ (Ten pat).

Svečių pasisakymai

Jie pasižymėjo labai kritišku požiūriu į tuo metu buvusias kurorto problemas. Rokas Šliupas pabrėžė, kad kurortas „nėra pasilinksminimo vieta, o žmonių gydymo vieta, ir todėl kasmet būsią einama prie to, kad sutvertų vieną galingą, visiems prieinamą gydymo įstaigą“ (Ten pat). Įdomų pasiūlymą pateikė Kauno miesto burmistras Jonas Vileišis. Jis išreiškė pageidavimą, kad „Vyriausybė atsižvelgdama į kurortą, nutiestų jeigu ne platųjį, tai nors siaurąjį geležinkelį, kuriuo būtų susietas Kaunas su Birštonu“ (Ten pat, p. 516).

Kurorto vaizdas 1924 m.

K. Binkis, kaip eilinis užklydėlis, aprašė, kaip atrodė mūsų kurortas 1924 metais: „Dėl paties kurorto turiu pasakyti, jog tai yra labai rami ir graži vieta, tinkama vadinti kurortu. Yra didelis gražus, medžiais apaugęs žvyruotais takeliais parkas. Pro jį teka Nemunas, o užpakaly tyliai snaudžia žalias pušynas. Pušynas – iš vienos pusės, aukšti Nemuno krantai, augaloti medžiai ir miestelis – iš kitos pusės apsaugo kurortą nuo didelių vėjų…<…>.

Dar didesnės reikšmės kurortui duoda mineralinės versmės. Tokių versmių yra 6, kurių 4 naudingos sergantiems reumatu, 1(Viktorija) sergantiems viduriais ir vieną turi skanų vandenį gerti. Dabar manoma tas versmes tinkamai sutvarkyti“ (Ten pat, p. 516).

„Šiais metais kurorto parke kasdien nuo 8 iki 10 val. ryto ir nuo 6 iki 8 val. vakaro grieš dūdų orkestras, o ketvirtadieniais ir sekmadieniais grieš nuo 8 vakaro iki 12 valandos nakties. Kurorte yra bufetas, suremontuotas 32 kambarių viešbutis ir viena vila su 4 butais. Pragyvenimas – butas viešbutyje ne daugiau 5 litų per dieną, valgis (kiek prastesnis) – 4,5 lito, geresnis – 6 litai per dieną.

Susisiekimas taip sutvarkytas: iš Kauno išeis 5 val. vakare, o iš Birštono į Kauną – 6 val. ryte. Kelionėje tenka būti apie pusantros valandos. (Iš Kauno iki Birštono yra apie 35 km). Automobiliai stovėsią Kaune, Didž. Vilniaus g. Nr. 16. Bilieto kaina į vieną pusę – 12,5 lito“ (Ten pat, p. 517).

Tokia buvo vilčių pilna Birštono kurorto su „Raudonojo Kryžiaus“ vėliava kelio pradžia.

Vytautas Kuzmickas,

istorikas, Birštono kurorto vyr. fondų saugotojas