Prasidėjo poezijos ir muzikos vakarai

Ir šiais metais Birštono viešoji biblioteka vykdo projektą „Po žvaigždėtu rugpjūčio dangumi“, kuriuo tęsiama kamerinių poezijos ir muzikos vakarų tradicija, siekiama praturtinti ir paįvairinti kurorto kultūrinį gyvenimą. Visą rugpjūčio mėnesį penktadienių vakarais kurorto gyventojai ir svečiai bus kviečiami dalyvauti renginiuose, kuriuose skambės lietuviškas meninis žodis ir muzika.

Šiuo projektu bus minimos jubiliejinės kūrėjų sukaktys, dar kartą bus atkreiptas visuomenės dėmesys į jų kūrybą. Renginių metu bus minima Maironio 150-osios, Bernardo Brazdžionio 105-osios, Kazio Bradūno 95-osios, Liūnės Sutemos 85-osios gimimo metinės.

Penktadienio vakarą „Tulpės“ sanatorijos kiemelyje ir Nemuno krantinėje susirinko poezijos mylėtojai į pirmąjį renginį „Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus lyrika“. Nepaisant artėjančio lietaus, žiūrovų ir klausytojų netrūko.

Kaip sakė Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, poezijos ir muzikos vakarų metu taip pat bus stengiamasi prisiminti ir paminėti savo gyvenimu ar kūryba su Birštonu susijusius kūrėjus. Birštonui M. K. Sarbievijus yra svarbus, nes primena karališkąją kurorto praeitį. 2012 metais sukanka 630 metų, kai Birštono vardas pirmą kartą paminimas rašytiniuose šaltiniuose. M. K. Sarbievijus kūrinyje „Miškų žaidimai“ rašė: „Šviesiausiasis Vladislovas IV, Lenkijos karalius, atvyko į Birštono miškus medžioti“. Vadinasi, Birštono kurortas buvo žinomas kaip Vytauto Didžiojo ir kitų to meto didikų medžioklės vieta.

Aktorius Ramūnas Abukevičius supažindino su kai kuriais poeto M.K. Sarbievijaus biografijos faktais. M. K. Sarbievijus gimė 1595 m. vasario 24 d. Sarbievo kaime, Lenkijoje. Septyniolikos metų jis įstojo į Jėzaus Draugijos vienuoliją ir dvejus metus praleido Vilniaus noviciate prie Šv. Ignoto bažnyčios, vėliau kelis metus dėstė Kražių kolegijoje, po to studijavo filosofiją Braunsberge. Po studijų vėl grįžo į Kražius, tačiau neilgam, nes pradėjo studijuoti teologiją Vilniaus universitete, o tolesnes teologijos studijas tęsė Romos jėzuitų kolegijoje. Grįžęs iš Romos M. K. Sarbievijus dar kartą buvo paskirtas dėstyti retoriką Polocko kolegijoje, o po to atvyko į Vilniaus universitetą ir dėstytojavo. Čia ne tik profesoriavo, bet ėjo ir kitas pareigas: buvo universiteto rektoriaus patarėjas, Marijos kongregacijos vadovas, Filosofijos ir Teologijos fakultetų dekanas. 1635 m. buvo paskirtas Šv. Jono bažnyčios pamokslininku. Tais pačiais metais išvyko į Varšuvą, kur penkerius metus dirbo pamokslininku ir nuodėmklausiu karaliaus Vladislovo IV Vazos rūmuose.

Aktorius R. Abukevičius skaitė M.K. Sarbievijaus lyriką: eiles ir dedikacijas, o dainininkė Raminta Janutėnaitė atliko italų, ispanų, vokiečių kompozitorių kūrinius, pritariant gitaristui Artūrui Kelpšai.

Kitą penktadienį bus rodoma literatūrinė kompozicija „To džiaugsmo, kuris svaigino, nė pėdsako neliko“, skirta B. Brazdžioniui, K. Bradūnui ir Liūnei Sutemai paminėti.

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close