Konferencija Elijošiui Nonevičiui atminti
Lapkričio 19 dieną Nemajūnuose vykusi konferencija buvo skirta veterinarijos mokslų pradininko, veterinarijos magistro, bakteriologo, Veterinarijos departamento direktoriaus, profesoriaus ir žinomo visuomenės veikėjo Alijošiaus Nonevičiaus 150- osioms gimimo metinėms paminėti.
Renginys prasidėjo Nemajūnų bažnyčioje, kur buvo aukojamos Šv. Mišios. Aplankytas jo kapas, padėta gėlių ir uždegtos atminimo žvakelės.
Nemajūnų dienos centre atvykusius konferencijos dalyvius muzikiniais kūriniais pasitiko Danguolė Kolpakovienė ir Vitalija Aukštakalnienė. Konferencijos organizatorė Nemuno kilpų regioninio parko vyr. specialistė Ramutė Milušauskienė pasveikino susirinkusiuosius ir pristatė atvykusius į renginį svečius.
Sveikinimo žodį tarė Birštono savivaldybės merės pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kancleris, hab. mokslų daktaras profesorius Henrikas Žilinskas bei Nemajūnų dienos centro direktorė Irena Šliaužienė.
Išsamų pranešimą apie profesoriaus E. Nonevičiaus šeimos šaknų paieškas perskaitė NKRP vyr. specialistė Ramutė Milušauskienė, surinkusi daug įdomios ir vertingos medžiagos apie šį šviesų visuomenės veikėją, knygnešį ir veterinarijos mokslų pradininką Lietuvoje. Ji pasakojo, ką pavyko aptikti archyvuose ir bažnytinėse metrikose. Nonevičių giminė kildinama iš Baltarusijos Lydos apskrityje esančios Rodūnės apylinkių, kur parapijos metrikoje Nonevičių pavardė buvo paminėta 1765 metais. R. Milušauskienė yra sudariusi Nonevičių šeimos genealoginį medį, nustačiusi daug įdomių faktų, liudijančių šios giminės žmonių gyvenimą Lietuvoje ir Amerikoje. Dauguma metrikų surašytos lotynų ar lenkų kalbomis, tai apsunkino paieškas. Pranešėja pasidžiaugė, kad daug šiame darbe padėjo Birštono muziejaus fondų saugotojas istorikas Vytautas Kuzmickas. R. Milušauskienė sakė, kad yra surinkta daug medžiagos, iš kurios galima parašyti nemažą knygą apie Nonevičių giminės kilmę ir raidą istorijos vingiuose.
LSMU Veterinarijos muziejaus vedėja Lina Baršauskienė, kartu su R. Milušauskiene rinkusi ir sisteminusi medžiagą, daugiau dėmesio skyrė E. Nonevičiaus jaunystės ir studijų metams Doparto (Tartu) Veterinarijos institute, į kurį jis įstojo 1884 metais. Dirbdamas Doparto universitete E. Noinevičius dalyvavo visuomeninėje veikloje, o už antikarinę veiklą buvo įkalintas Petropavlovsko tvirtovėje. Vėliau dirbo Kaukaze, o 1892 metais grįžo į Vilnių. Tačiau čia ilgai neužsibuvo, išvyko į Odesą, paskui – į Maskvą, kur dirbo veterinarijos gydytoju, skerdyklų prižiūrėtoju. Tik 1918 metais, kai sugrįžo į Lietuvą, jam buvo pasiūlyta organizuoti ir įkurti Veterinarijos departamentą. Čia jis ir tapo veterinarijos mokslų pradininku ir atliko daug svarbių darbų.
Apie E. Nonevičių, žmogų, kūrusį nepriklausomos Lietuvos valstybę, kalbėjo LSMU Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros lektorius Virginijus Suveizdis. Jo pranešime teigiama, kad E. Nonevičius į visuomeninę ir politinę veiklą įsitraukė dar besimokydamas gimnazijoje, o vėliau ją tęsė Doparto universitete.
Reikia pasakyti, kad E. Nonevičius ir jo šeima buvo dideli Lietuvos patriotai, aktyviai besireiškiantys to meto politinėje arenoje. Nors tuo metu, kai dirbo Odesoje ir Maskvoje, jo veikla buvo susilpnėjusi, tačiau jis visą gyvenimą išliko kovotojas už jaunystės idealus ir teisingumą. E. Nonevičius niekada neslėpė savo pažiūrų, o vienas prieškario Lietuvos veterinarijos autoritetas Jonas Jurgis Bulota jį apibūdino kaip „proletariškos ir bolševikiškos orientacijos žmogų“.
V. Suveizdis pasakojo ir apie E. Nonevičiaus bičiulystę su Vincu Kudirka, apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo pastatytas paminklas. E. Nonevičius nupirko nulaužto ąžuolo formos paminklą ir pastatė Kudirkos Naumiesčio kapinaitėse.
Prof. E. Nonevičius mirė 1931 rugpjūčio 3 d. Apie šio iškilaus žmogaus mirtį viename laikraščio „Lietuvos žinios“ numeryje buvo patalpinta tik nedidelė žinutė. Pasak pranešėjo, toks likimas ištiko žmogų, kuris buvo neeilinė asmenybė, mylėjo tai, kas buvo dora ir teisinga.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius skaitė pranešimą apie Lietuvos veterinarijos kūrimosi ypatumus. Pasak pranešėjo, Veterinarijos departamento kūrimas vyko labai sunkiai, nes nebuvo jokių pagrindų. Pirmiausia E. Nonevičius įkūrė mokslinį skyrių, nes kaip tik tuo metu šalyje buvo įsipliekusi juodligė, maras ir bruceliozė. O šios ligos, kaip žinoma, yra bendros ir žmonėms, ir gyvuliams. Tad profesorius ir jo pasekėjai rizikavo savo sveikata ir gyvybe.
J. Milius pasiūlė kolegoms ir profesūrai įamžinti E. Nonevičiaus, kaip doro, sąžiningo ir iškilaus žmogaus atminimą, prisidedant prie knygos išleidimo.
Tam tikros intrigos į renginį įnešė istorikas Vytautas Kuzmickas, konferencijos dalyviams parodęs kraštotyrininko Prano Juozapavičiaus knygą – rankraštį, kuriame yra surinkta visa žinoma medžiaga apie E. Nonevičių. P. Juozapavičius jau 1937 metais buvo surinkęs nemažai prisiminimų apie šiame krašte dirbusį gerą gyvulių daktarą, kuris neturtingiems žmonėms padėdavo už dyką. V. Kuzmickas kalbėjo ir apie tai, kodėl E. Nonevičiaus kapas buvo užmirštas ir neprižiūrimas. V. Kuzmickas palaikė gražią idėją E. Nonevičiaus atminimą ir jo darbus įamžinti knygoje, kurią išleidus būtų įvertintas ir P. Juozapavičiaus indėlis. V. Kuzmickas pasidžiaugė R. Milušaukienės veikla bei kruopštumu renkant medžiagą apie E. Nonevičių.
Birštono seniūnijos seniūnas, buvęs vet. gydytojas Jonas Kederys taip pat pasisiūlė prisidėti prie garbiojo kraštiečio ir kolegos atminties įamžinimo, paremti šio krašto šviesuolio atminimą išleidžiant knygą pažadėjo ir vicemeras J. Aleksandravičius.
Baigiantis konferencijai padėkos žodį R. Milušauskienei tarė LSMU kancleris, hab. dr. Prof. H. Žilinskas, buvusi Veterinarijos muziejaus vedėja Vanda Lazdauskienė, pasidžiaugusi dabar vykstančiu procesu E. Nonevičiaus atminimui įamžinti.
R. Milušauskienė padėkojo rėmėjams: Birštono savivaldybei už paramą išleidžiant lankstinuką bei Seimo nariui Andriui Palioniui, Nemajūnų dienos centro direktorei I. Šliaužienei ir ūkininkei Magdalenai Balčiūnienei, kurių dėka konferencijos dalyviai galėjo pasivaišinti arbata ir sumuštiniais.
Stasė Asipavičienė
