Rūpinamės savo krašto grožiu
Dvylikių bendruomenės ūkininkai ir gyvenvietėje gyvenantys žmonės, apsidirbę žemės ūkio darbus, suorganizavo talką aplinkai pagražinti. Jos metu buvo sutvarkyta aplinka prie kaimo kryžiaus, pasodinta gėlių. Visi pasižadėjome dažniau čia užsukti, pasirūpinti švara ir tvarka.
Jau keleri metai rajone įvesta šiukšlių rinkimo ir rūšiavimo tvarka, visur stovi surinkimo konteineriai, tačiau ne visiems gyventojams norisi šiukšles rinkti. Dažnas geriau šiukšlių maišus išmeta pagrioviuose, pamiškėse, pakrūmėse, svetimų sodybų pakraščiuose, pakelėse. Gyvena pagal principą: ne mano daržas, ne mano pupos. Dažnai pakelėse tenka matyti išmestų senų padangų. Tai akivaizdus nenoras tvarkytis pagal Savivaldybės priimtus nurodymus.
Susirinkime Dvylikių bendruomenės nariai kreipėsi į visus Pakuonio seniūnijos gyventojus ir ragino stebėti aplinką, perspėti šiukšlintojus, mylėti ir puoselėti savo gimtąjį kraštą.
Manome, kad ne tik pas mus, bet ir visoje Lietuvoje didelė bėda yra gajus, pavojingas žmogui augalas – Svarovskio barštis. Žmonės gerai prisimena, kad jis buvo naudojamas siloso gamybai. Tai sparčiai augantis, daug žaliosios masės duodantis augalas. Tais laikais niekas nežinojo apie jo pavojingumą sveikatai. Dirbę prie siloso gamybos žmonės ilgai nesuprato, kodėl nuogos kojos, rankos išraudo, pasidengė pūslėmis, žaizdomis. Vėliau jo populiarumas sumažėjo, tačiau jis sparčiai paplito. Manome, kad ši bėda aktuali ne tik pas mus, bet ir visame rajone.
Vasarą bendruomenės žmonės ir ūkininkai, kurių laukuose pasirodo ši piktžolė, stengiasi ją naikinti, tačiau per vieną vasarą šio augalo išnaikinti neįmanoma. Turime prisiminti, kad šis augalas dauginasi sėklomis, tad neleiskime jų subrandinti. Bėda ta, kad žemėtvarkininkai taip vykdė reformą, kad mes, gyvenantys savo krašte, nežinome, kas yra gretimų sklypų savininkai. Žemė tai atkelta, tai perkelta. Nesuprasi, kas yra mažesnių žemės sklypelių savininkai. Juose veisiasi ir Svarovskio barščiai, ir kitos piktžolės. Štai prie buvusių Dvylikių fermų savo laiku buvo užtvenktas tvenkinys, aplink išasfaltuota aikštelė. Riboženkliai rodo, kad sklypas turi savininką, tačiau paverstas piktžolynu, krūmynais. Tvenkinyje vis dar plaukioja gražuolės gulbės, tačiau aplinka pasigėrėti negali.
Talkos metu bandėme patvarkyti šią apleistą vietą. Rovėme ir krovėme į krūvas Svarovskio barščius, apipjovėme pakelę, surinkome šiukšles. Baigę darbą pasigrožėjome, tartum naujam gyvenimui atgijusiu žemės lopinėliu.
Bendruomenės nariai pasidžiaugė gimtojo krašto gražumu, žmonių gerumu, supratingumu, rūpestingumu. Tačiau niekaip nesuprantame, kodėl atėjęs jaunas agronomas ir daug metų pragyvenęs šiame krašte buvęs Prienų rajono meras, žmonių pasitikėjimą įgavęs kaip rajono tarybos narys, nori šį kraštą paversti negyvenama žeme. Juk tai ir jo idėja kartu su vėjų jėgainių statytojais statyti šiuos „malūnus“. Kodėl jis nesidomi, kaip jos įtakoja žmonių sveikatą? Kodėl norima aplinkinius gyventojus išvaryti iš gimtųjų namų, nuo nuosavų žemių?
Išsiskirstėme po gražios talkos, tačiau mintyse liko daug neatsakytų klausimų.
Dvylikių kaimo bendruomenė
