Mokytoja Onutė
Prienai – mažas miestas, tačiau čia gyvena daug mokytojų. Viena tokių – Ona Matulskytė-Miliūnienė beveik visą gyvenimą praleido Prienuose ir niekada nesigailėjo papildžiusi mokytojų gretas.
Ona gimė 1932 m. kovo 15 d. Naravų kaime, Prienų rajone. Jos vaikystė niekuo nebuvo ypatinga. Pradinę mokyklą Ona baigė gimtuosiuose Naravuose. Gimtinėje mergaitė dažnai grybaudavo ir uogaudavo. Ponia Ona pamena, kad vaikystėje ji visuomet svajojo už pirmąjį atlyginimą prisipirksianti saldumynų ir šilkinių kojinių. Žaliuojanti ir miškinga kaimo aplinka – puiki vieta augti būsimai mokytojai. Deja, mergaitė nespėjo sulaukti nė dešimties, kai mirė jos motina, tad mokslus teko tęsti Prienuose. Mergaitė persikėlė gyventi pas vieną iš seserų (iš viso šeimoje buvo septyni vaikai: penkios mergaitės ir du broliai, o Ona – jauniausia atžala) į Dvariuką ir pradėjo lankyti „Žiburio“ gimnaziją. Baigusi mokyklą, Ona mokslus tęsė Kauno pedagoginėje mokykloje. Iš pradžių mergina nebuvo tikra, kuo nori būti – mokytoja ar agronome, tačiau vis tik pasirinko mokytojos kelią. Pradinių klasių mokytoja Ona tapo dėl mažų vaikų. Anot jos, su vaikais lengviau dirbti nei su paaugliais.
Baigusi mokslus Kaune, mergina grįžo į Prienus. Čia ji atkreipė dėmesį į kaimynystėje gyvenusį jaunuolį. Su juo susituokusi, Ona susilaukė dukrelės ir kartu pragyveno keturiasdešimt šešerius metus, kol prieš dešimt metų vyras nemirė.
Pirmoji Onos darbovietė buvo Kunigiškių pagrindinė mokykla, vėliau metus laiko ji dirbo Išlaužo pagrindinėje mokykloje. Galų gale Ona įsidarbino Prienų I-oje vidurinėje (dabar „Žiburio“ gimnazija). Ten moteris išdirbo trisdešimt dvejus metus. Išėjusi į pensiją, Ona dar penkerius metus padirbėjo Nemajūnuose. Vienintelis dalykas, kurio mokytoja norėjo, tai kažko išmokyti vaikus. Tai nebūtinai turėjo būti skaitymas ar rašymas, mokytoja Ona troško bent nukreipti vaikus tinkama linkme, jiems pradedant ieškoti savo gyvenimo kelio. Visa tai padaryti nebuvo labai sunku, mat, kaip pati mokytoja teigia, per visus mokytojavimo metus „nesutvarkomų vaikų“ ji neturėjo. Tai viena iš priežasčių, kodėl moteris niekada nesigailėjo tapusi mokytoja. Ponia Ona džiaugiasi, kad dauguma jos mokinių nepaklydo gyvenimo kelyje ir dabar puikiai gyvena. Dalis jų – gydytojai, vaistininkai bei geri kitų specialybių atstovai. Daugumą buvusių mokinių mokytoja sutinka klasių susitikimuose dar ir dabar.
Dabar ponia Ona dalyvauja Trečiojo Amžiaus Universiteto žmogaus tobulėjimo fakulteto, veikiančio Prienų globos namuose, veikloje. Su kolegomis Ona ruošia knygų aptarimus, lankosi įvairiuose spektakliuose, sutinka daug žymių žmonių. Iki šių metų mokytoja dalyvavo ir sveikos gyvensenos klubo „Versmenė“ veikloje. Kai tenka būti namuose, Ona laiką leidžia siuvinėdama paveikslus, o jai kompaniją palaiko dukros padovanotas šunelis Čipas. Ona Matulskytė-Miliūnienė daug laiko praleidžia taip pat su dukra ir vaikaičiais. Galima sakyti, anūkė vasaromis gyvena pas senelę Prienuose.
Nors daugumai žmonių atrodo, kad Prienuose maža vietos ir veiklos, poniai Onai Miliūnienei nieko netrūksta ir ji džiaugiasi kiekviena diena.
Karolina Milušauskaitė
