Kas mums atskubės į pagalbą?

Su greitosios pagalbos automobiliais susitinkame beveik kasdien. Kartais jie važiuoja kaip ir visi eismo dalyviai, bet būna – su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, kai skuba kažkam gelbėti gyvybę.

Kažin ar rasime žmogų, kuriam niekada neprireikė greitosios pagalbos. Kai patenki akistaton su nelaime ar net mirtimi, supranti, kiek daug reiškia tos kelios minutės.

Prienų rajono žmonės jau metai naudojasi VŠĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) paslaugomis. Žiniasklaidos atstovai buvo supažindinti, kaip veikia šis sudėtingas centras, turintis budinčias grupes rajonų centruose.

Dispečerinės administratorius Giedrius Meškauskas supažindino su GMPS veikla. Nuo praėjusiųjų metų pabaigos Kauno apskrities greitosios medicinos pagalbos stotyje įdiegta kompiuterizuota pagalbos skambučių priėmimo ir valdymo sistema. Dispečerinėje dirba 41 darbuotojas, dieną budi 7 dispečeriai – 5 skambučių priėmėjai ir 2 pajėgas valdantys dispečeriai,  naktį – 5, iš kurių 3 – priima skambučius, o 2 valdo pajėgas,  nes nakties metu skambučių srautas būna mažesnis.

Administratorius pasakojo, jog labai svarbu, kad besikreipiantis pagalbos asmuo teisingai ir greitai atsakytų į operatoriaus klausimus, nors dažnai žmogus būna stresinės būsenos. Dispečeris juos palaiko morališkai, duoda vertingų patarimų, kol atvyks greitoji medicinos pagalbos komanda.

Medikų turimomis žiniomis, klinikinė mirtis žmogų ištinka per 4 minutes, o teisingai gaivinant, tą laiką galima pailginti 2 kartus. Tuo metu, kol nukentėjusysis gaivinamas, gali atvykti greitoji pagalba, kuri ligoniui suteiks kvalifikuotą pagalbą.

VŠĮ Kauno GMPS vadovas vyr. gydytojas Nerijus Mikelionis pažymėjo, kad vadovaujantis pasauline praktika galima teigti, kad daugelis ES šalių turi vieną bendrą pagalbos telefono numerį, o savo viduje – trumpąjį numerį.

Pasak N. Mikelionio, bendrasis pagalbos telefono numeris 112 yra reikalingas, bet žmonėms būtų patogiau, jeigu būtų galima kreiptis tiesiai į medikus. Juk kol žmogus kalbasi ir aiškinasi su dispečeriu, laikas tiksi ligonio ar nukentėjusiojo nenaudai. 112 pagalbos numeriu turėtų būti koordinuojama veikla, nukreipiama, kur reikia policijos ar gelbėtojų pagalbos, nustatoma žmogaus buvimo vieta, o su žmogaus gyvybe ir sveikata susijusią veiklą reikėtų palikti medikams. VŠĮ Kauno GMPS vadovas pažymėjo, jog 113 numeris yra rezervuotas, jo įvedimas nieko nekainuotų.

Į VŠĮ Kauno GMPS tinklą įsiliejo Tauragė, Šilalė, Pagėgiai. Dispečerinėje matomos greitosios pagalbos automobilių judėjimo kryptys, matyti, kada atvyksta pas ligonį, kada jį pristato į gydymo įstaigą, kada gali perimti kitą iškvietimą.

Teko matyti, kaip dirba dispečeriai prie pultų, kaip atsiliepia ir užduoda skambinantiesiems pačius svarbiausius klausimus. GMP dispečerinė atlieka skambučių administravimą ir iškvietimų registravimą bei GMP pajėgų valdymą.

Vėliau dispečerinės administratorius G. Meškauskas su kolega pademonstravo, kaip užduodami klausimai, kokia būna skambinančiojo reakcija į klausimus. Pirmiausia  klausiama, koks įvykio vietos adresas. Klausimas pakartojamas du kartus. Tai labai svarbi informacija, nes galima skubiai atvykti į nelaimės vietą, netgi tada, kai skambinantysis nebegali tęsti pokalbio, pavyzdžiui, praranda sąmonę. Vėliau  klausiama skambinančiojo telefono numerio, kuris reikalingas tolesniam ryšiui palaikyti, jei pokalbis nutrūktų. Tada  klausiama, kas atsitiko. Šis klausimas užduodamas siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Vėliau užduodami dispečerio klausimai taip pat labai svarbūs. Skambinančiojo bendradarbiavimas ir tikslūs atsakymai į užduodamus klausimus yra būtini siekiant išsiaiškinti įvykio vietą ir tikslias aplinkybes. Kviečiantysis turi stengtis kaip įmanoma aiškiau ir konkrečiau atsakyti į jam užduodamus klausimus. Tikslūs atsakymai leidžia operatyviai įvertinti kvietimą, aktyvuoti reikiamų tarnybų pajėgas ir suteikti skubią pagalbą.

Taip pat labai svarbu nusakyti sužeistojo ar ligonio būklę: ar kvėpuoja, ar sąmoningas, ar yra daugiau sužeistų žmonių, jeigu atsitiko avarija. Kaip teigė G. Meškauskas, nuo atsiliepimo iki iškvietimo perdavimo brigadai turi praeiti ne daugiau kaip 2 minutės. Greitosios ekipažai vyksta pagal tam tikrus kodus, automobiliuose irgi turi būti sukomplektuota gyvybei gelbėti ir palaikyti skirta aparatūra. Į nelaimės vietą ar pas pacientą vyksta arčiausiai tos vietovės esanti greitoji, dažniausiai tai būna to rajono ar savivaldybės centro padalinio medikai.

Dispečeris vadovaujasi sistemos teikiamais algoritmų nurodymais ir pataria  kviečiančiajam, kaip pacientas turi elgtis, kol atvyks medikai. Beje, Kauno GMPS atstovai pasidžiaugė, kad tokiu būdu dispečeriui patariant, Prienų rajono Pieštuvėnų kaimo gyventoja su artimųjų pagalba pagimdė ketvirtą sūnų. Spaudos atstovai galėjo išklausyti visą pokalbį. Tai iš tikrųjų puikus dalykas, kai žmogus atsidūręs stresinėje situacijoje gali gauti kvalifikuotų patarimų, kol atvyks medikai. Pas gimdyvę greitosios pagalbos ekipažas atvyko per 22 minutes, o juos pasveikino kūdikio riksmas. Jiems beliko motiną ir kūdikį išvežti į Kauno klinikas.

Teko kalbėtis ir su kitais žmonėmis, kurie kreipiasi pagalbos atsitikus nelaimei. Galbūt dabar, kai yra toks centras, kuriame visi pokalbiai įrašinėjami ir perklausomi, galima tikėtis, kad pagalbos sulauksime laiku. Tačiau žmonės skundžiasi, kad užduodama ir nereikalingų klausimų, į kuriuos galima būtų atsakyti ir vėliau. Beje, ligonius nuveža į gydymo įstaigą gana greitai, tačiau kol jie sulaukia gydytojo apžiūros, praeina pakankamai daug laiko.

Susipažįstant su VŠĮ Kauno GMPS įdiegtomis ir veikiančiomis technologijomis, beliko tik stebėtis, kaip vyksta GMP pajėgų stebėjimas „CAD“ ir „Akis“ programose, kaip parenkamos artimiausios brigados ir perduodami iškvietimai, kaip rūšiuojami iškvietimai pagal skubos kategorijas. Į skubų iškvietimą brigada turi nuvykti per 15 min mieste ir per 25 min kaimo vietovėje. Jeigu dispečeris nesuskumba atsiliepti telefonu per 5 s, jis įsijungia pats. Taigi pacientui ilgai laukti tikrai nereikia.

G. Meškauskas vedžiodamas po dispečerinės patalpas papasakojo apie kitose vietovėse veikiančias greitosios medicinos pagalbos stotis ir turimą statistiką.

Kadangi teko kalbėtis su kaimiškos vietovės ir miestelių gyventojais, jie vienareikšmiškai pasisakė už atskirą medicinos pagalbos numerį, nes kai kas jau turi karčios patirties skambinant bendruoju pagalbos telefonu.

Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close