Birštono kurorto įkūrimo ir veiklos užkulisiai 1854-1874 (II)

Perfrazuojant žymųjį anglą Čarlzą Dikensą galima sakyti, kad istorija, kaip mokslas, kaip tyrinėjimai, netektų prasmės, jeigu neįtakotų dabarties. Net nagrinėdamas labai senos Birštono istorijos bruožus atrandi daug panašumų su dabartimi. Pajunti, kad žmogiškos silpnybės, kova dėl valdžios, dėl turtų, intrigos yra amžinos kaip ir pats žmogus. Keičiasi tik viešųjų ryšių priemonių turinys ir poveikio pažintimis aukščiausiose valdymo sferose mechanizmas.

 

Praėjus dvylikai metų

Birštono klebono Jurgio Sudimto sutartis su gydytoju Balinskiu buvo sudaryta dvylikai metų – iki 1867 m. Kurortas šiek tiek plėtėsi, tačiau dėl karinės padėties įvedimo po 1863 m. sukilimo į jį beveik nevyko gydytis iš centrinės Rusijos gubernijų ir Lenkijos. Birštono klebonijai 1862-1865 metai buvo labai nuostolingi. Motyvuodamas tuo, kad negavo pelno, gydytojas Benediktas Balinskis už 1862-1865 m. nesumokėjo mokesčių, o kur buvo panaudota dalis pinigų, taip ir nebuvo išaiškinta. Veikiausiai jie nusėdo į kunigo J. Sudimto, labai vertinusio prabangų gyvenimą, kišenes.

Klebonas Adomas Šlepavičius ne vienu raštu Vilniaus vyskupijai bandė tai išaiškinti, tačiau to taip ir nepavyko išsiaiškinti. 1868 m. pagal ankstesnės sutarties punktus jis pratęsė sutartį su gydytoju B. Balinskiu dar 12  metų. Tiesa‚ jis sudarė sutartį ir su Panemunės dvaro savininku Adomu Bartoševičiumi, jam išnuomodamas 0,8 dešimtinės žemės, ir su jo svainiu Modzelevskiu, išnuomodamas 0,3 dešimtinės žemės. 1868-1870 m. laikotarpiu Adomas Bartoševičius užaugino senąjį Birštono parką, pradėjo Didžiosios vilos statybą (Senoji Birštono bažnyčios byla, p. 161-203) – Kaišiadorių vyskupijos archyvas).

1869 m. Valstybinio iždo ir turtų ministerijos Vilniaus gubernijos žemės matuotojai, matuodami Punios valstybinio dvaro žemes, atkreipė dėmesį, kad prie Birštono yra daug žemės sklypų, kurie gali būti naudingi carinei valstybei. Cariniai valdininkai rašinėjo laiškus tiek Vilniaus vyskupijai, tiek Merkinės dekanams – iš pradžių Jonui Liutkevičiui, vėliau Juozui Gapševičiui, kad tie pažeidžia 1843 m. carinės valstybės nuostatas. Pagal šias nuostatas bažnyčia turi naudotis tik tuo turtu, kuris jai padeda išsilaikyti, o visą kitą turtą turi perleisti carinei valstybei. Pagal 1869 m. gegužės 8 d. nurodymus, Merkinės dekanas J. Gapševičius minėtai ministerijai atsako, kad Birštono klebonija valdo 33 dešimtines žemės. Valdose prie bažnyčios klebonijai priklauso 16 dešimtinių žemės, kurios daugiau kaip pusė yra nuomojama gydytojui B. Balinskiui, A. Bartoševičiui, Modzelevskiui. Anot dekano, tik dėka šių nuomojamų mineralinių vandenų klebonija išsilaiko. 17 dešimtinių klebonijos žemės Užparkyje ir Žideikonyse esančios nederlingos, smėlėtos ir tinkamos kaip pievos (Ten pat, p. 234-272).

Sudėtingą bažnyčios turto padėtį sukomplikavo tai, kad 1870 m.  mirė gydytojas B. Balinskis ir jo našlė Stanislova pareiškė pretenzijas į anksčiau nuomotą žemę. Kunigas Adomas Šlepavičius nusprendė su našle nepratęsti sutarties, tačiau Trakų apskrities teismas įpareigojo sutartį toliau pratęsti ir už nuomą nuomininkei mokėti 250 carinių rublių per mėnesį. Iš susirašinėjimų junti, kad kažkieno slapta ranka jau dalinosi turtus.

 

Ignotas Prevyš Kvinta (1828-1889) intrigų užkulisiuose

 

Nuo Ignalinos, Zarasų kilusi Prevyš Kvintų giminė užėmė teismų teisėjų ir raštininkų pareigas LDK ir Jungtinėje Abiejų Tautų Respublikoje. Po Respublikos žlugimo giminė prijautė carizmui ir buvo aktyvi carizmo rėmėja.

Ignotas Prevyš Kvinta, baigęs Vilniaus bajorų gimnaziją, nuo 1853 m. studijavo Peterburgo universitete teisę, vėliau carinės Rusijos sostinėje dirbo Vidaus reikalų ministerijoje. Čia jis susipažino su labai įtakingu Rusijoje žmogumi Petru Vitgeinšteinu (1832-1887), daugelio dvarų Lietuvoje savininku. Dar reikėtų priminti, kad šias pažintis padėjo užmegzti Kvintos žmonos Vincentinos Pranckevičiūtės dėdė, vėlesnis Vilniaus prelatas Viktoras Pranskevičius ir tuometinis Vilniaus prelatas  valdytojas Petras Žilinskis (1866-1883).

Pažintis su P. Vitgeinšteinu Kvintai jau 1871 m. vasario 15 d. atnešė sėkmę. „Jo didenybė Imperatorius pagal III skyriaus viršininko teikimą Vidaus reikalų ministerijos Valstybės patarėjui Ignotui Kvintai suteikė visas teises ir privilegijas, teisę įsigyti valdas, kuriomis Vakarų krašte naudojasi rusų kilmės asmenys“ (LVIA, f. P. S, 1871, b. 781,l.2). Ilgai laukė šio imperatoriaus įsako Ignotas Kvinta. Mat jo bičiulis P. Vitgeinšteinas jau 1870 m. gruodžio 22 dieną Peterburgo Balinskio notarinėje įregistravo Jiezno dvaro 1600 dešimtinių žemių pirkimą, kad Kvintai gavus rusų pilečio teises jam visa tai perleistų (LVIA, f. 448 ap. 6,b. 8722,l. 56,56v.).

Sužinojęs apie suteiktas teises, Ignotas Kvinta su pusbroliu Feliksu kovo 3-osios naktį nužudė kunigą verslininką, ekonominį konkurentą tiek Jiezne, tiek Birštone J. Sudimtą inscenizuodami jo savižudybę.

Birštonas – ne Tiškevičiams

 

Kaip įsigyti dar labai svarbų biznio kąsnį – Birštono  mineralinius vandenis? Čia į pagalbą atėjo kitas Ignoto Tiškevičiaus draugas, su kuriuo jis susipažino Peterburge. Tai buvo garsios Kretingos, Palangos ir daugelio Lietuvos dvarų savininkas, carinės armijos pulkininkas Juozapas Tiškevičius (1835-1891). Šis kelis mėnesius reiškė norą įsigyti Birštono mineralinius vandenis, bet vėliau leido visa tai įsigyti Ignotui Kvintai (Birštono klebonijos byla, p. 210 – Kaišiadorių vyskupijos archyvas). Turėdamas bičiulio prelato Petro Žilinsko pritarimą 1874 m. balandžio 19 d. I. Kvinta su Vilniaus vyskupija sudaro sutartį, kad 1600 dešimtinių Jiezno dvarą (didelės jo skolos Vilniaus vyskupijai – V. K.)  ir 15 dešimtinių Birštono mineralinių vandenų žemės  jis įsigyja už 6000 carinių rublių, juos sumokėdamas per 25 metus su 5 proc.  palūkanomis. Tai buvo sėkmingas Kvintos sandėris. Bet didysis manipuliatorius per 3 mėnesius nesumokėjo už įgytą turtą nė vieno rublio, tad po 4 mėnesių jo įgytą turtą tiek Jiezne, tiek Birštone areštavo.

(Bus daugiau)

 

Vytautas Kuzmickas,

istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close