…ir problemos, kurių galėtų nebūti

Viena iš Prienų seniūnijos veiklos funkcijų – nustatyta tvarka registruoti gyventojų prašymus, skundus, pareiškimus, nagrinėti juos, atsakyti pareiškėjams; priimti gyventojus jiems rūpimais klausimais. Ši plačiai apibrėžta funkcija pareikalauja daug darbo laiko, kartais šias problemas tenka spręsti ir po darbo. Be to, padėti besikreipiantiems su įvairiausiomis problemomis gyventojams dažnai būna sudėtinga dėl įvairių teisinių apribojimų. Susitikę su Prienų seniūnu Algimantu Matulevičiumi ir seniūno pavaduotoja Irena Stasytiene pamėginome apžvelgti keletą darbo dienų ir keletą pareiškimų, kurie atspindi didžiosios dalies besikreipiančių miesto ir miestiečių problemų esmę.

Per mėnesį Prienų seniūnija iš gyventojų gauna ne vieną ir ne du pareiškimus. Dažniausiai tai skundai dėl triukšmavimo butuose, gyventojų terorizavimo, neprižiūrimų augintinių, nesutarimų ir kivirčų tarp kaimynų, įtarimų kaimynus vagiant malkas ar bulves. Būna, kai kaimynams, ilgus metus arba nuo jaunystės buvusiems gerais draugais, besibičiuliavusiems, kartu šventusiems šventes, staiga kelią perbėga juoda katė ir likusiam gyvenimui arba bent jau kažkuriam laikui jie lieka priešais.

Neprižiūrintys savo augintinių – siaubas visiems kaimynams

Dėl neprižiūrimų augintinių – šunų, kačių – nemažai skundų sulaukiama ypač iš Vytauto g., Stadiono mikrorajono gyventojų. Pasak Prienų seniūno Algimanto Matulevičiaus, seniūnijos darbuotojai ne kartą lankęsi pas nurodytų daugiabučių namų butų savininkus ir su policija, kalbėjęsi su kaimynais ir su butų savininkais, mėginę spręsti problemas taikiai, deja, iš pirmo karto retai kada pavyksta susitarti. Paskutinis kelias –neprižiūrimų augintinių savininkus bausti administracine tvarka. Tačiau ir čia susiduriama su kliūtimis. Surašant administracinį teisės pažeidimų protokolą, pagal įstatymą turi dalyvauti ir pats pažeidėjas. Jeigu jis atsisakytų pasirašyti protokolą, užtektų dviejų liudininkų parašų ir pažeidėjas būtų nubaustas. Kebliausia, kad kartais negalima pagauti pažeidėjo, o tokiu atveju ir protokolo niekas surašyti negali.

Su tokia situacija susidūrė Statybininkų g. 7 namo aštuonių butų savininkai, gyvenantys, kaip jie teigia, antisanitarinėmis sąlygomis ir negalintys apginti savo interesų nei žmogiškai sutardami, nei teisiškai. Po bevaisės kovos gyventojai kreipėsi į seniūniją pagalbos – padėti sudrausminti laiptinės kaimyną J. M., laikantį bute du šunis ir nesilaikantį Prienų rajono savivaldybės tarybos patvirtintų gyvūnų laikymo taisyklių. Pasak gyventojų, kaimynas niekada neišveda šunų į lauką atlikti gamtinių reikalų, kuriuos gyvūnai esą atlieka pirmojo aukšto balkone, priklausančiame J. M. Gyventojas balkono nevalo, šunų ekskrementai guli tol, kol suyra. Dėl jų sklinda nemalonus tvaikas, kuris prasiskverbia į kitų gyventojų butus, o visi laiptinės gyventojai priversti kvėpuoti dvokiančiu oru. Neįmanoma pravėdinti butų, ypač kai oras šiltas. Esą J. M. apsileidęs ir negerbia kitų gyventojų. „Mes nenorime kęsti kaimyno, pažeidžiančio sanitarines higienos normas, elgesio, norime gyventi sveikai, kvėpuoti tyru oru“, – kreipimesi seniūnijai rašo namo gyventojai.

Prienų rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendime patvirtintų „Gyvūnų auginimo ir laikymo Prienų rajono savivaldybės teritorijoje“ taisyklių 5 p. nustatyta, kad gyventojas, laikantis šunis daugiabučiuose namuose, privalo turėti laiptinės aukšto visų pilnamečių gyventojų sutikimą. J. M. tokio sutikimo neturi. Rugpjūčio mėnesį laiptinės gyventojai surengė susirinkimą, deja, į jį kviestas J. M. neatvyko, neatidarė ir durų, nors, pasak gyventojų, namuose tąkart buvo. Reaguodamas į namo laiptinės gyventojų kreipimąsi, seniūnas ne kartą vienas ir su pavaduotoja vyko pas J. M., bet nė karto nepavyko patekti į butą ir pakalbėti su savininku. Seniūnija kreipėsi į policiją, tačiau, kiek žinoma, atsakymo kol kas nėra, nes , ko gero, ir policija šio piliečio niekaip neranda. Anot seniūno, nėra įstatymo, leidžiančio prievarta patekti į butą, norint ištirti skundą, o bežaidžiant „katę – pelę“ žmogus jaučiasi nebaudžiamas.

Dėl tokių pačių problemų (šunų laikymo taisyklių nesilaikančios viršutinio aukšto buto savininkės elgesio) į seniūniją buvo kreipęsi ir Vytauto g. 27 namo gyventojai. Kaip teigė seniūnas A. Matulevičius, su viena gyvenančia buto savininke pavyko susisiekti ir šiuo metu vyksta tyrimas.

Vieniems medžiai – gražu, kitiems trukdo

Į seniūniją neretai kreipiasi miesto gyventojai, prašydami nupjauti jiems trukdančius medžius. Sudėtingiau, kai to prašo daugiabučio namo vienas gyventojas, o likusiems atrodo, kad medis niekam netrukdo ir puošia aplinką. Štai Statybininkų g. 7 namo gyventoja prašė seniūno nupjauti uosį, kuris auga prie namo laiptinės ir neva šakomis liečia jos buto langus. Tam reikalingas laiptinės gyventojų sutikimas. Ir kaip suderinti, jeigu vienam trukdo, o kitam – gražu. „Kai medis auga arčiau kaip 5 metrai nuo namo, jį privalome nupjauti, jeigu to prašo visi gyventojai. Matėme tą uosį. Mūsų nuomone, užtenka vieną šaką (jeigu tikrai ji trukdo) patrumpinti ir problemos nebūtų. Ir visiems būtų gerai. Kai kas prašo nupjauti medžius ir J. Brundzos gatvėje, sako, remontuosimės namus, o medžiai trukdo. Tada reikia visą Brundzos gatvę išpjauti. Medžiai tiekia deguonį, jie – dulkių filtras, o mes – kad tik greičiau išpjauti. Galima, bet reikia galvoti, kaip atsodinti“, – svarstė seniūno pavaduotoja I. Stasytienė. Belieka pridurti, kad Laisvės aikštėje medžius jau išpjovėme.

Padėkite – kaimynai teroristai

Aštuoni Kęstučio g. 35 namo gyventojai kreipėsi į seniūniją dėl vieno buto savininkų, gyvenančių tame pačiame name, elgesio. Prašyme rašoma, kad šie gyventojai neduoda ramiai gyventi kaimynams, policija taip pat pažeidėjų nesutvarko. Laužti durų pareigūnai neturi teisės, o į butą niekas neįsileidžia. Tiesa, iš policijos gautas atsakymas, kad gyventojo R. P. byla yra perduota teismui, o apie veiksmus moters atžvilgiu esą jokio atsakymo nesulaukta. „Išeiti į kiemą neįmanoma, nes kiekvienas būna iškoneveiktas necenzūriniais žodžiais, grasinama susidoroti: užmušti, papjauti, padegti“, – namo gyventojai baiminasi, kas atsakys, jeigu kada nors čia įvyks smurtinė nelaimė. Pasak jų, smurto atvejų prieš kaimynus jau pasitaikė. Vieną kartą buvo pastumta kaimynė, kuri nukritusi ant laiptų susižalojo ranką ir galvą. Atvykus medikams ir policijai triukšmadariai kaimynai suspėjo įsmukti ir užsirakinti bute. „Jie sugebėjo net ir name vamzdžius keitusius Prienų vandenų darbuotojus iškoneveikti, o kaimynus apkaltino, esą jie užsakę vamzdžius keisti, kad galėtų iš jų vogti vandenį“, – rašė gyventojai, teigdami esantys neviltyje ir prašantys seniūno pagalbos, patarimo, kur dar kreiptis, kad būtų išgirsti. Nuvykęs pas kaimynus, terorizuojančius buto gyventojus, seniūnas sakė, kad buvo įleistas. Namuose buvęs vyriškis aiškino ne jis kaimynams, o šie jam ir mamai kenkiantys. Esą, kadangi su stikliuką mėgstančiais kaimynais jis negeriantis, tai užsitraukęs nemalonę.

Galima būtų patikėti vyriškio aiškinimu, esą visi aštuoni pasirašę kaimynai jam patys kenkia, jei tarp tų kaimynų nebūtų tvarkingų žmonių, garbaus amžiaus pensininkų, nekilojančių stiklelio ir į konfliktus su kitais kaimynais nesiveliančių.

Bute apsilankęs seniūnas, kaip ir visiems nesutariantiems kaimynams, pirmiausiai pasiūlė gyventi draugiškai, ieškoti kompromiso ir sutarimo. Seniūnija neturi tokių galių, kurios sutramdytų subrendusius žmones (tai ne valkataujantys gyvūnai, kuriuos galima sugaudyti ir išvežti), tačiau policija turėtų reaguoti principingiau, kol neįvyko nelaimė.

Nesaugi kaimynystė

Pastaruoju metu populiarėja saugios kaimynystės grupės. Tų pačių namų, laiptinių gyventojai kooperuojasi, rūpindamiesi savo ir kaimynų turto saugumu. Gražūs pavyzdžiai puošia miestą, o kaimyniškų santykių puoselėjimas – patį žmogų. Deja, yra ir išimčių, kai kaimyno pašonėje tampa nesaugu arba nemalonu gyventi dėl įsiliepsnojusios nesantaikos, kuri įsižiebia dėl asmeninių vienų ir kitų ambicijų. Seniūnijos darbuotojams ypač nemalonu būna vykti pas tokius kaimynus, klausytis jų dešimtmečius besitęsiančios neišnarpliojamos istorijos, kuri per ilgą laiką apraizgoma įvykiais, įtarinėjimais, kaltinimais. Neužgesintos aistros gadina kaimynų gyvenimus, sveikatą, įtraukia į savo voratinklį ir kitus kaimynus, seniūniją, policiją. Kaip sutaikyti tokius kaimynus, padėti jiems užkasti karo kirvį, kai „karas“ persikelia į teismus?

Vienų tokių, Medelyno gatvėje gyvenančių kaimynų konfliktai seniai žinomi ir policijai, ir savivaldybei, ir seniūnijai. Pasirodė, visos institucijos buvo ir yra bejėgės taikiai išspręsti problemą. Pradžia – dviejų kaimynų, besinaudojančių bendro naudojimo keliu, esančiu laisvos valstybinės žemės fonde, konfliktas, kilęs po to, kai garbaus amžiaus moteris V. K. pasijuto kaimynų apgauta. Anot jos, neįsigilinusi į situaciją ji leido privatizuoti dalį savo sklypo, todėl praplėtė su jos sklypu besiribojančio kaimynų sklypo ribas ir užkirto sau kelią (13 m ilgio) patekti į savo namų valdos sklypą. Pasirašydama savo ir kaimynės namų valdos sklypų ribų plane moteris teigė galvojusi, jog dalis pažymėto jos sklypo yra paliekama privažiuoti prie ūkinių pastatų ir lauko tualeto rezervuaro. 28 metus turėjusi laisvą privažiavimą prie ūkinių pastatų sunkiai serganti pensininkė verkė laisvoje Lietuvoje jo nebetekusi. Pasak moters, jai privažiavimo reikia tik kartą ar du per metus, tačiau kaimynai savanoriškai neleidžia – tik įsikišus valdžios atstovams. Ji pasakojo kreipusis į teismą, Kauno apskrities viršininko administraciją, Seimo kontrolierių dėl kelio servituto per kaimynei priklausantį žemės sklypą nustatymo ir savo pažeistų teisių, tačiau teisybės neradusi iki šiol ir ramybės neatgavusi. Kita kaimynė tvirtino, kad pensininkė laisva valia pasirašiusi sklypų ribų nustatymo dokumentą ir visada turi galimybę atsivežti malkas ar ištraukti fekalijas. Nuvykę su seniūnijos darbuotojais į vietą pamatėme prie ūkinio pastato tvarkingai sukrautą stirtą malkų. Pasiteiravus, kaip jos pateko, moteris paaiškino, kad kaimynai leido tik žentui paprašius.

Regis, žmonės gyvena kaip didžiausi priešai, ir nusileisti nenori nė vienas. Vieni jaučiasi teisūs teisiškai ir savo teises gina, nuoskaudą jaučianti pensininkė tebeieško tiesos ir rašo įvairioms instancijoms prašymus bei skundus dėl kaimyno veiklos, ramybės ir poilsio trikdymo ir pan.

Dažnai, klausantis buvusių gerų kaimynų barnių, nesantaikos atsiradimo priežasčių aiškinimų ir kiekvienos pusės argumentų, galima įžvelgti kitas priežastis – pyktį, pavydą, kerštą. Dėl jų žmonės netenka abipusės pagarbos, nelieka tolerancijos, pakantumo, paminamos moralės ir dorovės normos. Prasideda psichologinis karas, kuriame laimėtojų nėra. Jo padariniai – prarasta sveikata, ramybė ir santaika. Taikiai gyvenantys kaimynai tvirtina, kad geras kaimynas kartais būna artimesnis už giminę. Jis – arčiausiai, kai nutinka nelaimė, kai reikia jo arba tavo pagalbos. Todėl sunkiai suprantama, kai daug metų artimi lyg giminės buvę kaimynai tampa vos ne priešais.

Artimiausi darbai ir planai

Vienas iš didesnių seniūnijos rūpesčių – įrengti laiptus Žaliakalnio g. (iš Vaitkaus g.). Pasak seniūno A. Matulevičiaus, laiptai visiškai supuvę ir subyrėję, gyventojai negali patekti į savo namus. Laiptams įrengti kitiems metams bus skirta 40 tūkstančių litų, o šią žiemą dar teks pavargti ir apsišarvuoti kantrybe.

Seniūnija vėl ragina daugiabučių namų gyventojus, laikančius šunis, pristatyti šunų skiepų metams pažymas, sumokėti kačių ir šunų laikymo rinkliavos mokestį. Anot seniūno pavaduotojos I. Stasytienės, kol kas žmonės registruoja savo augintinius vangiai, tačiau, nuolat raginant, žmonės pamažu darosi aktyvesni ir atsakingesni.

Pasiteiravus, kokia yra situacija mieste su valkataujančiais šunimis, seniūnas teigė, jog per metus yra sugaunama ir išvežama 20–30 valkataujančių šunų. Vieno šuns išvežimas savivaldybės biudžetą palengvina apie 250 litų. Dėl vieno šuns niekas nevažiuotų, todėl išvežama po septynis, aštuonis. Pasak A. Matulevičiaus, dabar vėl padaugėjo valkataujančių šunų, bet dėl lėšų trūkumo iki naujųjų metų jie nebus gaudomi ir išvežami.

Lėšų reikia ir trūksta visur, kur bepažvelgsi, o miesto priežiūrai – apšvietimui, sanitarijai ir komunalinėms paslaugoms – kukliais seniūno paskaičiavimais reikėtų iš biudžeto apie milijono litų. Skirta būna apie pusė tiek ir dar tenka sutaupyti. A. Matulevičiaus teigimu rugpjūčio mėnesį jau buvo pasibaigę šių metų pinigai.

Vienas iš miesto aplinką papuošusių darbų – naujai įrengtos autobusų sustojimo stotelės su stoginėmis. Kaip sakė seniūnas, vieną stotelę su stogine, kuriai finansavimą skyrė Valstybinė kelių direkcija, priešais „Lukoil“ degalinę pastatė Prienų kelių tarnyba, o šešias, kainavusias beveik 50 tūkstančių litų – savivaldybė: viena įrengta prie Prienų PSPC (poliklinikos), viena – Vytauto g. (prie „Sodros“), dvi – J. Basanavičiaus g. (prie lopšelio-darželio „Saulutė“) ir prie J. Basanavičiaus g. 26, dvi – Kauno g. (prie Dujų kontoros ir kitoje gatvės pusėje). Stoteles įrengė UAB „Prienų butų ūkis“ iš miesto komunalinei priežiūrai skirtų lėšų.

Jau teko išgirsti ir teigiamus gyventojų atsiliepimus apie naujus statinius. J. Basanavičiaus gatvėje rytais galima pamatyti į darbą autobuso laukiančių mokytojų, po pietų – mokinių ir gyventojų. Praėjusią savaitę prapliupus lietui stotelė su stogine tapo išsigelbėjimu daugumai keleivių.

Dabar belieka tik palinkėti mūsų žmonėms jas saugoti, neniokoti, kaip yra elgiamasi su šiukšlių konteineriais. Pasirodo, jie vis dar dega, virsta. Tačiau yra ir tokių konteinerių, kurių, pasak gyventojų, neprižiūri pati aptarnaujanti atliekų išvežimo įmonė. Kaip pavyzdį vienas Prienlaukio gyventojas pateikė perpildytus ir nevežamus konteinerius, pastatytus, užsukus keliu pro buvusią pradinę mokyklą link Juodaraisčio. Pasak vietos gyventojo, ten nežinia kada vežtos šiukšlės, nes aplinka jau virtusi sąvartynu.

Apie akis badančias miesto problemas

Kadangi seniūnija mato visas miesto problemas, pakrypo pokalbis ir apie tvarką mieste, labiausiai akis badančias, apleistas vietas, kurioms verkiant reikia gero šeimininko rankos. Į klausimą, kodėl nešienaujama Nemuno pradinės mokyklos, Specialiosios mokyklos teritorijos, seniūnas A. Matulevičius atsakė, jog jos nėra įtrauktos į jokius plotus, sanitarines seniūnijos prižiūrimas vietas. Pasak seniūno, aplinką prižiūrėti privalo savininkas, kuriam teritorija priskirta. Žinia, jog Nemuno pradinės mokyklos pastatas priskirtas lopšeliui-darželiui „Saulutė“. Tačiau žinoma ir tai, kad įstaiga neturi tokių galimybių: nei darbininkų prižiūrėti ir nušienauti teritoriją, nei sargų apsaugoti pastatą nuo niokojimo. O pastatas jau metai kaip niokojamas: daužomi langai, lendama vidun. Viena pavardės nenorėjusi sakyti prienietė pasakojo, esą dukra mačiusi, jog pastate renkasi vaikai, kažką ten veikia.

Seniūnas teigė beveik kasdien užsukantis apžiūrėti pastato, nes tokias kalbas taip pat girdintis. Pasak jo, buvo radęs išlaužtas duris – darbininkai užkalė, o išdaužyti langai jau nebe naujiena. Kažkas matė kažkokį narkomaną, su moterimi viduj apsilankantį. Ne kartą išvežusi nekviestus „nuomininkus“ ir policija. Dar pusė metų – ir neatpažinsime kažkada buvusios puikios Nemuno pradinės mokyklos.

Akis bado ir seniai nuniokotas, landynių, girtaujančių ir kitokio plauko asocialių žmonių vieta tapęs „Revuonos“ viešbutis. Stovi apleistas ir griūvantis, žiūrintis belangėmis akimis. Į jį taip pat užsuka vaikai ir jaunimas, ir tik vieno žingsnio reikia iki nelaimės. Juolab jog sklando gandai, kad šioje teritorijoje lankosi ir narkomanai. Prieš pusę metų į „Naujojo Gėlupio“ reakciją kreipęsi Pilies gatvės gyventojai kvietė atvykti pasižiūrėti, kaip Pilies gatvės gale ir prie Nemuno (šalia viešbučio) mėtosi švirkštai. Gyventojai teigė, jog tai pamėgta narkomanų vieta. Išties, kai lankėmės, matėme švirkštus, nors gyventojai juos retkarčiais surinkdavo. Šį rudenį ir vėl gatvės gyventojai skambino ir pranešė, jog padėtis nepagerėjo. Vargu, ar seniūnijos galioms išspręsti šią problemą. Šioje situacijoje reikalingas ne tik didesnis policijos dėmesys, bet ir visuomenės požiūris, nepakantumas. Pastebėjus įtartinus asmenis, besišlaistančius aplink buvusio viešbučio pastatą, reikėtų pranešti policijai.

Žvelgiant į niūrų pastatą, kyla ir kiti miesto vaizdiniai, kai kurie – dvelkiantys nostalgija praėjusiems laikams. Nesugebėjome „Revuonos“ parko, vasaros estrados sutvarkyti, paplūdimio įrengti – vietų, kurios galėtų tapti visuomenės susibūrimo, poilsio, kultūrinių ir kitų renginių oazėmis. Tai vietos, kuriose galėtumėme praleisti laiką patys ir svečius pasikviesti.

Džiugina aktyvūs piliečiai

Šiuo metu yra beveik parengtas Prienų miesto tvarkymo planas 2014 metams. Seniūnija sulaukė ir paprastų piliečių nuomonių bei pasiūlymų. Keletą minčių Prienų miestui tvarkyti ir infrastruktūrai gerinti pasiūlė Stadiono g. 14 namo gyventoja Evelina Radzevičienė. Moters nuomone, vienas iš svarbiausių darbų 2014 m. turėtų būti Revuonos gatvės remontas ir šaligatvių įrengimas. Stadiono mikrorajone turėtų būti atsižvelgiama ir į mažiausius Prienų gyventojus – įrengta jiems žaidimų aikštelė su. Labai puikus pavyzdys Birštone – žaidimų aikštelė vaikams prie vaikų darželio ir daugiabučių namų. Anot moters, puiku būtų įgyvendinti daugelio prieniečių svajonę – sutvarkyti Nemuno krantinę nuo tilto, nors iki Žiburio kalnelio, taip pat įrengti dviračių takus, sujungti juos su Birštono dviračių taku, sutvarkyti ir modernizuoti Revuonos parką – įrengti apšvietimą, treniruoklius, pastatyti daugiau suoliukų, įrengti šaligatvius Dariaus ir Girėno, Žemaitės gatvėse, kur mokiniams ir kitiems pėstiesiems kyla pravažiuojančio transporto pavojus. Saugumo atžvilgiu būtų protinga sumontuoti stebėjimo-filmavimo kameras „gaublius“ Stadiono mikrorajone ir kitose vietose. Moteris rašo: „Juk Prienai nėra labai saugus miestelis – nuolat vyksta vagystės, ypač daug automobilių. Per mėnesį Stadiono mikrorajone buvo pavogti 6 ar daugiau automobilių. Kyla klausimas: kas atlygins žmonėms nuostolius? Manau, kad net nelaukiant kitų metų būtų pats svarbiausias darbas sutvarkyti Stadiono mikrorajono apšvietimą, kadangi vėlyvo rudens ir žiemos laikotarpiu vakarais vaikščioti itin pavojinga, nors pirštu į akį durk. O prieniečiai žmonės kantrūs – tyli, niekam nesiskundžia.“ (Prienų rajono savivaldybės internetiniame tinklapyje paskelbta, kad nuo spalio 28 d. tamsiu paros metu miesto gatvės bus apšviestos – red. past.).

„Aišku, beveik visi pasiūlymai sutampa su mano norais, kvietėme moterį pasikalbėti, bet nepanorėjo. Smagu tik, kad gyventojai rodo iniciatyvą, teikia pasiūlymų“, – pasidžiaugė seniūnas A. Matulevičius. Gyventojai buvo pateikę pasiūlymą – suteikti takui per buvusias žydų kapines pavadinimą.

Seniūnijos darbuotojai šiuo metu turi ir kitą susirūpinimą, kuris liečia visus prieniečius – tai Kęstučio paminklo atnaujinimas ir lėšų rinkimas. „Kultūros fondo rėmimo Prienų grupės iniciatyva rėmėjų ir gyventojų lėšomis prieš 23 metus atstatytas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklas. Šiandien paminklui vėl reikia mūsų, nes nutrupėjo granitinis tinkas, sulūžinėjo plokštės, būtina skubi paminklo restauracija. Prienų seniūnija inicijavo lėšų rinkimo Kęstučio paminklui restauruoti akciją ir nuoširdžiai prašo gyventojus, verslininkus, rėmėjus būti šios akcijos rėmėjais. Lėšas galima pervesti į Prienų rajono savivaldybės specialiąją sąskaitą Nr. LT337300010076937146, kuri paskelbta internetinėje svetainėje“, – kvietė seniūno pavaduotoja I. Stasytienė.

Roma Sinkevičiūtė

1 thought on “…ir problemos, kurių galėtų nebūti

  1. Mūsų miesto seniūnas ir jo pavaduotoja – šaunūs žmonės, kuriems tikrai rūpi miestas ir jo problemos. Gaila tik, kad dar daug pačių gyventojų įsitikinę, kad ne patys turi griebtis šluotos ar grėblio, o kaip anais „gerais laikais“ už juos nušluos, sugrėbliuos valdžia ar geras kaimynas. Vis dar burnojam ant svetimų vaikų, kad šiukšlina, o ne visada juk matom savuosius tą patį darant. Bijom pasilenkti ir pakelti šaką nuo šaligatvio ir bent į šoną pamėtėti, o ką kalbėti apie popierius ir kitas šiukšles… Nemokinam dauguma ir savo vaikų. Gėda, sakom, ką valytojos veiks, už ką algą gaus? Juk ne tokie buvom Sąjūdžio pradžioje, labiau mylėjom ir Lietuvą, ir miestą. Kas pasikeitė? Kodėl atbukom nuo noro tvarkytis ir padėti vieni kitiems? Jei susirenka per talkas bendras, tai ir tai vis tie patys iniciatyviausi arba varu suvaryti bedarbiai už pašalpas priversti atidirbti. O turėtų būti kitaip…
    Nesakau, kad viskas Prienuose gerai, kad nieko netrūksta, nes tai būtų netiesa. Gaila ir nunykusių vaikų aikštelių daugiabučių kiemuose ( mašinoms labiau reikia erdvės gi), trūksta parke veiklos vaikams ( galėtų gabūs Prienų vyrai ir tėveliai bendrom jėgom įrengti panašią aikštelę, kokia yra Birštone ), gaila nykstančių senųjų pastatų, turinčių istorinę vertę ( nejaugi jokie įstatymai negali nubausti jų savininkų, įsigijusių „už kapeikas“, bet nieko neinvestavusių į pastatus? ). Bet vienas ar du – lauke ne kariai, o dar lėšos miestui ribotos iki superminimumo… Gal reikėtų visų prieniečių indėlio? Kas gali – pinigais remia, kas neturi jų pertekliaus – savo fizinėmis jėgomis ir gražiomis idėjomis. Miestas išgražėtų dar labiau. Susitelkime, juk galime !

Comments are closed.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close