Pagerbta devyniasdešimties sulaukusi Malvina Žeimienė
Spalio 23 dieną Vėžionių kaimo žmonės pagerbė ilgaamžę gyventoją Malviną Žeimienę. Ta proga nemažas būrys kaimo žmonių susirinko į bendruomenės namus, gražiai padengė stalą ir pakvietė jubiliatę. Malviną į jai skirtą šventę atlydėjo dukra Regina Makarevičienė.
Sveikinimo žodžius ir linkėjimus sulaukti 100 metų linkėjo seniūnaitis Vytas Bartkus, bendruomenės narė Irma Kereišienė, Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius ir socialinė darbuotoja Birutė Mockevičienė, kaimynai ir buvę bendradarbiai.
Malvina Vėžionyse gimė ir užaugo su dviem broliais ir seserimi. Niekur iš čia nebuvo išvykusi, visą laiką gyveno ir dirbo Vėžionių kolūkyje melžėja. Tiesa, dabar jau žiemą važiuoja pas dukrą Reginą į Prienus, o kai atšyla, vėl į savo gimtuosius Vėžionis traukia.
– Aš kaimo žmogus, man mieste negerai, trūksta akims erdvės. Tik mūrai, namai. Tėvai buvo ūkininkai, dirbom8 hažemės, tad mane visada traukia paprasti žemiški darbai, – pasakoja M. Žeimienė.
Mokslų didelių Malvinai Žemaitienei baigti neteko, tačiau tai, ką gavo iš savo mokytojo Jono Prieskienio, užtenka iki dabar. Pasak pašnekovės, tai buvo toks mokytojas, kuriam buvo svarbu vaikus išmokyti, kad jie sąmoningai siektų mokslo ir žinių. Pas pats mokytojas mokė visko: skaityti, rašyti, dainuoti, šokti ir žaisti žaidimus. Ir vaikus palydėdavo namo, o kartais ir per patvinusią upę pernešdavo.
Malvinos vardą, sako jai išrinko močiutė. Mat pažinojo labai gerą ir gražią merginą tokiu vardu. O gal dar ir kitas sutapimas – ji gimdama šį vardą atsinešė, todėl vienu metu švenčiamas ir gimtadienis, ir vardadienis. Kiek tai padėjo, nežinia, bet Malvinos akys šviečia gerumu, nuo veido nenuslenka šypsena. Visi sveikintojai kaip tik ir akcentavo Malvinos gerumą, dovanojamą kitiems šypseną. Malvina sako, kad blogų ir negražių žmonių nebūna.
–Jeigu norėsi ką bloga pamatyti, tai atrasi. Bet reikia ieškoti ir matyti tai, kas gera. Ir žmogų reikia dažniau pagirti už gerą darbą, daugiau šypsotis vieni kitiems, – sako jubiliatė.
Malvina su vyru išaugino 4 dukras, kurios gyvena Merkinėje, Grigiškėse, Kaliningrade, o vyriausioji Regina Prienuose. Turi ir 5 anūkus ir vieną anūkę bei 4 proanūkius ir 2 proanūkes. Mažiausiai dar tik 2 dienos, mažylė lyg dovana prosenelei jubiliejaus proga. O vyrą palaidojo prieš 15 metų.
Regina dėkojo kaimo žmonėms, kad jie prisiminė ir pagerbė mamą, kuri jai yra pati geriausia ir gražiausia. Vėžioniškiai sakė: „Mes turim gerų žmonių, kuriuos norime pagerbti“.
Labai graži Vėžionių kaimo tradicija pagerbti ir pasveikinti garbingo amžiaus sulaukusius gyventojus. Tai žmonės daro savo noru, norėdami kartu pabūti, pasikalbėti ir pasidžiaugti vienas kitu.
Stasė Asipavičienė
