Ar saugu ralyje?
Spalio viduryje per daugumą Dzūkijos savivaldybių praūžė ralis. Greiti, spalvoti automobiliai, minios žiūrovų, ir debesys dulkių. Nemažiau įspūdingas buvo vienas paskutiniųjų – Alytaus ralis.
Ralis vyko keliuose ruožuose, kurių vienas pagrindinis – miesto centras. Susirinkę žiūrovai galėjo ne tik pasigrožėti įspūdingais automobiliais, pasiklausyti įspūdingų variklių riaumojimo bei pajusti degančios padangų gumos kvapą, jie, stovėdami posūkiuose ir apsisukimo vietose, galėjo pajusti ir padidėjusį adrenalino kiekį. Tiesa, pasakius, kai kurių lenktynininkų važiavimas neatrodė pakankamai saugus susirinkusių žiūrovų atžvilgiu.
Ir lietuviai ir ralio dalyviai iš užsienio stengėsi kiek įmanoma atsargiau važiuoti vietomis, kuriose būriavosi žmonės. Tačiau, rodos, žiūrovai tuo naudojosi. Su kiekvienu pravažiavusiu automobiliu jie sėlino prie ralio trasos vis arčiau. Persikėlus raliui į Dainų slėnį, situacija nesikeitė. Čia, į apžvalgos vietas vedė tik vienas kelias, kuriuo rinkosi žiūrovai ir kartu dideliu greičiu startuodavo ir finišuodavo automobiliai. Ne vienam vaikinui, teko traukti savo, jau sunkiai besiorientuojančius aplinkoje, draugus nuo kelio. Reikia pripažinti, žiūrovai vis dar pasiryžę aukoti visą savo gyvenimą dėl kelių sekundžių azarto. Reikia pasidžiaugti, šiemet visi raliai praėjo be nelaimingų atsitikimų, o transporto priemonių padaryti nuostoliai – minimalūs. Žvyrkelių trasos šiek tiek paardytos, asfalto – išteptos guma. Na, ir, žinoma, žmonių nusiskundimai – dėl uždarytų kelių ir nevažiuojančių maršrutinių autobusų.
Mantvydas Prekevičius
