Minėjime – ne tik liūdesys

Minint Lietuvos žydų genocido dieną dažnai išgirstame didelius skaičius, garsias pavardes bei kraupias paskutinių gyvenimo dienų ir mirties detales. Šįkart  Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vykusiame minėjime liūdesį pakeitė susidomėjimas. Negausiai susirinkę į minėjimą prieniečiai išgirdo daug įdomaus.

 

Renginį pradėjo Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė Anelė Razmislavičienė. Ji ne tik priminė kraupią istoriją, bet ir paminėjo įdomius faktus apie Prienuose gyvenusius žydus

Prieš II pasaulinį karą žydai dažnai būdavo renkami į Prienų tarybą. Be to, žinoma, kad žydai buvo patys geriausi verslininkai. Prienuose 54 įmonių savininkai buvo žydai. Žymiausias – Beini Šachovas, kurio alaus bravoras „Goldberg” buvo žymus ne tik Prienuose.

A. Razmislavičienė pasidalino prisiminimais apie Prienų žydus, kurie, anot šaltinių,  buvę ypač draugiški. Vienas iš Prienų žydų leido savo kieme važinėti autobusams – jo kieme buvusi pirmoji autobusų stotis. Kiti leisdavo imti skolon, o vaikus visada vaišindavo saldainiais. Užrašyti ir lietuvių prisiminimai, kurie pripažino, kad iš lietuvių verslininkų to niekada nebūtum sulaukęs.

Jonas …..? prisiminė senuosius Prienus, laikus dar prieš karą, kuomet jis buvo vaikas. Iki šiol prisimena, kur koks namas stovėjo, kam jis priklausė, kuo vertėsi šeimininkas. Jo nuomone, galutiniai viską sugriovęs gaisras Prienų miesto centre. 1954 m. birželio 13 d. Vytauto ir J. Brundzos gatvėmis praūžus gaisrui, sudegė visi pastatai, priklausę žydams. Šiose gatvėse prieš gaisrą lietuviams priklausė vienas kitas pastatas. Žinoma, prie Prienų istorinės praeities išnykimo prisidėjo ir karas. 1941 m. birželio 23-24 d. aviacijai bombarduojant bravorą, buvo sunaikinti visi pastatai iki pat Nemuno g. Tuoj pat išdygę mūriniai daugiabučiai istorijos likučius paslėpė ne vienam amžiui. Prienų centre dabar jau išlikę tik keletas namų, kuriems pavyko išvengti ir karo, ir gaisro. Pasakotojo žiniomis, Prienuose dar vis stovi namas, kurio amžius siekia 150 metų, tačiau kuris tai namas, giežtai atsisakė išduoti. Vis dar stovi ir žydų vaikų mokykla. Tai šalia „Statybų duonos” esantis ilgas medinis daugiabutis. Beveik greta, „Sodros” pastato vietoje, senais laikais buvo daktaro J. Brundzos namas, kurio sandėliuke, anot istorijos, pradėjus persekioti žydus, slėpėsi B. Šachovas su visa šeima. Pasak šaltinių, ilgai slėpęsis ir vis su likusių žydų taryba pasitardavęs bravoro savininkas vieną dieną nusprendė pasiduoti. B. Šachovo šeimos lemtis tragiška. Nors ir pakeitė tikėjimą, jie vis tiek buvo persekiojami. B. Šachovo sūnus persirengė vokiečių kareiviu ir pabėgo, tačiau buvo rastas nušautas prie Aleksoto tilto. Pats savininkas vežtas į Marijampolę, tačiau bijant pasipriešinimo dėl tokio įžymaus žmogaus, nušautas pakeliui. Iš šaltinių žinoma, kad jo dukrai,  apsimetus vienuole, vis tik pavyko pabėgti į Ameriką.

Prisiminimais besidalindamas Jonas …, papasakojo, kaip atrodė Prienų centras. Lengvai prisiminė, kur kieno krautuvė buvo ir kuo prekiavo. Pasak jo, anksčiau didelių pastatų ir lentynų nereikėjo, užtekdavo pasistatyti prieangyje staliuką ir ant jo išdėlioti prekes. Vietos užtekdavo. Tais laikais prekių daug nebūdavo. Geriausiai prekiauti sekėsi druska ir žibalu, šios prekės buvo paklausiausios. Alaus pardavimo vietų buvo tik trys. Tais laikais vartoti alkoholį buvo neįprasta. Todėl ir į dabartinėje gėrimų parduotuvėje ant Martišiaus ir Vytauto g. kampo buvusią alkoholio parduotuvę ateidavo žymiai mažiau žmonių.

Bepasakojant, kur kas buvo, senajam prieniečiui kilo klausimas, kodėl dabar aikštė prieš Savivaldybę pavadinta Laisvės vardu. Jis gerai pamena, kad jo vaikystės metais ji buvo žinoma kaip Nepriklausomybės aikštė. Gerai pamena, kad ir vandens malūną pirmieji pastatė žydai ir iš jo buvę ypač daug naudos.

Pasakotojas prisiminė, kaip jam pačiam teko susidurti su žydais. Jam įstojus į gimnaziją buvo privaloma uniforma, tačiau lėšų trūko. Tuomet jo nepasiturinčiai gyvenančiam tėvui vienas žydas davė medžiagos kostiumui ir nurodė, pas kurį siuvėją eiti. Tėvas sūnų laiku išleido į gimnaziją, o pinigus už medžiagą žydui atidavė, kai tik užsidirbo. Kiekvienas to meto žydas nesunkiai duodavo skolon. Jie žinodavo, kurie pirkėjai yra patikimi ir tikrai vėliau už prekes sumokės. Pasiturintieji žydai investuodavo ir į prasčiau gyvenančius žydus. Jeigu kuriam Prienų žydo sūnui ateidavo laikas eiti į universitetą, tačiau lėšų tam nebūdavo, visi turtingesnieji  „susimesdavo“ ir už surinktas lėšas jį išleisdavo į mokslus. Baigęs mokslus, sūnus pradėdavo verslą ir nuo gautų pajamų tam tikrą dalį atiduodavo žydams,  prisidėjusiems prie jo išmokslinimo.

Renginyje nesigirdėjo liūdesio, vienas po kito buvo sklaidomi istorijos puslapiai, kurie vakarą labai greitai sutrumpino ir numatytos filmo „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie ŠOA“ peržiūros teko atsisakyti. Tiesa, norintiesiems buvo pasiūlyta likti ir peržiūrėti filmą, bet tokių neatsirado.

Renginys baigėsi dar vienu istoriniu atradimu. Jo dalyviams parūpo viena sena nuotrauka, kurioje įamžinta sena medinė žydų sinagoga. Ši nuotrauka buvo parodyta Jonui, tikintis, kad jis atsimins ir padės išsiaiškinti, ar čia ta pati Prienų mūrinė sinagoga. Jono atmintis nenuvylė ir šįkart, ji netgi nustebino. Pasirodo, prieš karą  Prienuose buvo dvi sinagogos – viena šalia kitos, už Kultūros ir laisvalaikio centro. Senosios medinės vietoje dabar belikusi tik kalvelė su vešinčia pievele. Šios pievelės apžiūra minėjimas ir pasibaigė.

Mantvydas Prekevičius

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close