Ką reikėtų žinoti apie padangas?

Sparčiai vėstant orams ir nesustabdomai artėjant lapkričio mėnesiui, pats metas pasirūpinti saugia kelione. Nors pagal Kelių eismo taisykles žiemines padangas privaloma eksploatuoti tik nuo lapkričio 10 d., tačiau jas pasikeisti ar įsigyti reikėtų kuo skubiau.

Kiekvienais metais oras pateikia nemalonių siurprizų. Nelaukiamas šaltis ir drėgmė ateina skubiau, negu buvo tikėtasi. Žiema nebūtinai prasideda pagal kalendorių – gruodžio 1-ąją. Jau lapkričio 1-ąją iškrintanti šlapdriba pranašauja artėjančią žiemą. Ankstyva žiema reiškia ankstyvus šalčius bei ankstyvus kritulius, kurie stipriai pablogina kelių būklę. Vienintelis būdas išsaugoti savo gyvybę, sveikatą ir transporto priemonę – pasirūpinti padangomis, kurios garantuos geresnį sukibimą su keliu bei trumpesnį stabdymo kelią.

Padangų įvairovė priverčia ne vieną susimąstyti. Žinomi terminai – universalios, vasarinės, žieminės, dygliuotos – dažnam vairuotojui pasako tik mažą dalį teisybės. Ką iš tikrųjų rinktis? Patarti, kokias padangas, reiktų rinktis, sutiko Prienuose esančios UAB „Sigda“ direktorius Sigitas Dabulskis.

Tai kokias padangas – žiemines ar universalias reiktų įsigyti šaltajam sezonui?

Visada klientams patariu turėti du komplektus padangų: po vieną kiekvienam sezonui. Vasaros laikotarpiui, žinoma, vasarines, o žiemą – žiemines. Aišku, reikia žinoti, kurios padangos yra žieminės.

Daugelis jau atmintinai žino žymėjimą ant padangų M+S. Tai yra dviejų angliškų žodžių sutrumpinimas: M – mud (purvas) ir S – snow (sniegas). Taigi jos kaip ir tinkamos važinėti ant sniego, tačiau šis žymėjimas yra toks populiarus, kad lengviau rasti padangas su šiuo sutrumpinimu negu be jo. Pavyzdžiui, visos padangos, gaminamos visureigiams,  žymimos raidėmis M+S. Kitokių nėra. Šios padangos, skirtos važinėti paprastais, šlapiais keliais ir per sniegą, yra universalios, bet jos nėra skirtos Lietuvos žiemai. Dauguma padangų ženklinimus gavusios iš JAV, arčiau pietų esančių Europos šalių, kur žiemą būna  plonas puraus sniego sluoksnis ant kelio. Lietuvoje, spaudžiant 20 laipsnių šalčiui, šios padangos nėra ypač saugios. Jų stabdymo kelias bus tikrai ilgesnis. Perkant padangas žiemai, visada reikia atkreipti dėmesį, kad šalia M+S būtų ir dar vienas ženklelis – ant kalnų nupiešta snaigė. Tik su šiuo ženkleliu padangos yra paruoštos lietuviškoms žiemoms. Tačiau norint iš tiesų tikėtis didžiausio efekto, žiemai reikėtų įsigyti dygliuotas padangas. Žinoma, reikia žinoti, kad su šiomis padangomis į Vakarų Europą važiuoti negalima.

O kodėl du komplektus? Kaip dauguma žino, žieminės padangos yra minkštesnės, jos važinėjant sausais keliais labiau dėvisi. Vasarinės ir universalios kietesnės, todėl žiemą ant slidaus kelio labai slysta. Žieminių stabdymo kelias pailgėja, todėl vasarą automobilio stabdymo kelias bus žymiai ilgesnis negu su vasarinėmis padangomis. Padangos daug lemia ir darant posūkius, manevruojant. Be to, permontuojant padangą, ratlankis ir pati padanga padengiama specialia pasta, kuri galioja tik metus laikus. Per metus ji sudžiūna ir pradeda trūkinėti. Daug kam kyla klausimų, kodėl jų padangose nuolat trūksta oro. Šiai pastai sutrūkinėjus, per plyšius pradeda išeiti oras, todėl geriausia kas pusę metų ratus permontuoti.

Kokias padangas rekomenduotumėt Prienų krašto gyventojams?

Vyresniems prieniečiems, kurie automobiliu važinėja ypač mažai, pavyzdžiui, tik į parduotuvę, turgų, bažnyčią, ir per metus nuvažiuoja tik 4-5 tūkst. km, rekomenduočiau žiemines dygliuotas kietojo mišinio padangas.

Kaip pirkėjui sužinoti, ar padangos kietojo mišinio, ar minkštojo?

Geriausia būtų klausti pardavėjo. Specialiu žymeniu mišinys nežymimas, tačiau tai turi žinoti pardavėjas. Yra ir kitas būdas – apskaičiuoti. Ant kiekvienos padangos yra žymimas greičio indeksas. Jis žymimas raide Q. O matuojamas kilometrais. Taigi kuo mažesnis greičio indeksas, tuo padanga minkštesnė. Dažnai greičio indeksas svyruoja apie 160 km. Tai reiškia, kad 10 minučių važiuojant šiuo greičiu, padangos savybės nepasikeis. Jeigu Q yra lygi 200 km, tokia padanga kietesnė, ji 10 min gali atlaikyti 200 km/val. greitį.

O kurias geriau rinktis?

Minkštojo mišinio padangos padeda išvažiuoti iš sniego, važiuoti slidžiu keliu, ypač šlapiu keliu, per vandenį, tačiau jos nėra tinkamos važiuoti greitkeliais, gatvėmis, kurios nuolat valomos. Su šiomis padangomis važiuojant didesniu greičiu automobilis posūkiuose tampa nestabilus. Kietojo mišinio – atvirkščiai – tinka važinėti švariais keliais didesniu greičiu, bet ant ledo ir sniego jos slidesnės.

Ar vertėtų rinktis naudotas padangas?

Tikrai nerekomenduočiau. Jeigu vairuotojas planuoja pirkti padangas, verčiau tegul renkasi naujas. Nei naudotos, nei restauruotos neturės tokių savybių, kaip naujos. Dyla ir pati guma, ir kordas. Senstančios naudotos padangos gali būti naudojamos važinėjant ypač mažai. Tačiau jeigu automobiliu planuojama važinėti dideliu greičiau arba ilgas atkarpas, šias padangas rinktis netgi pavojinga. Tas pats aktualu ir krovininiams automobiliams. Automobilio stabilumui padangų kokybė turi labai didelę reikšmę. Teisingai laikant naują automobilio padangą, jos savybės nesikeičia 8-10 metų. Po 10 metų padangas nei parduoti, nei naudoti nerekomenduojama. Važinėjant savybės nekinta apie 5 metus. Ant kiekvienos padangos yra keturiais skaitmenimis žymimas pagaminimo laikas – pagaminimo metai ir savaitė. Jeigu randate pagaminimo datą iš trijų skaitmenų, ši padanga jau bus daugiau kaip 13 metų amžiaus.

Kodėl ant padangų atsiranda guzai?

Jeigu guzas padangos šone – įvažiuota į duobę kurioje nors Kauno gatvėje arba į bet kurią kitą duobę. Dažniausiai guzai iššoka ant dešinės pusės ratų, kurie visada patenka i duobes, šulinius. Ratas krisdamas į duobę nuo smūgio deformuojasi, dėl ko šone ir iššoka guzas. Jeigu guzas atsiranda ant padangos viršaus – protektoriaus, tuomet kaltas padangos amžius. Susidėvėjęs kordas deformuojasi. Ir senų, naudotų, ir restauruotų padangų.

Su kokiu protektoriumi saugu važinėti?

Pagal taisykles, vasarą – 1,5 mm, žiemą – 3 mm gylio protektoriumi. Tačiau rekomenduoju likus 4-5 mm protektoriaus padangas jau keisti, tokias padangas jau geriau palikti vasarai.

Ar yra važiavimo skirtumas tarp skardinių ir kieto lydinio ratlankių?

Ne, skirtumo nėra. Jeigu nusipirkome mašiną su gražiais ratlankiais, tai tikrai neverta žiemą jų slėpti.

Kaip geriau būtų laikyti padangas, skirtas kitam sezonui?

Padangas galima laikyti su ratlankiais, tačiau tokiu atveju reiktų iš padangų nuleisti orą iki 1-1,5 atmosferų. Reikia leisti joms pailsėti nuo nuolatinio įtempimo. Jeigu laikysite be ratlankių, jas galima sukrauti į krūvą paguldant vieną ant kitos, tačiau nerekomenduočiau į vieną krūvą sukrauti daugiau negu 10 padangų. To nerekomenduoja ir gamintojai. Gamyklų sandėliuose padangos taip pat laikomos ne didesnėse krūvose.

Ar vertėtų padangas pasikeisti anksčiau?

Taip, žinoma. Oras yra sunkiai nuspėjamas. Kai iškris pirmasis sniegas, jau bus ne tik vėlu keistis padangas, bet ir pateksite į dideles eiles. Rekomenduoju padangas pasikeisti dar iki spalio 20 d. Iki to laiko nebūna nei didelių eilių, nei padangų trūkumo.

Mantvydas Prekevičius