Prieniečių nuotykiai Dzūkijoje

Varėnos 150 metų jubiliejui paminėti Kunigaikštienės Birutės motorizuotasis pėstininkų batalionas ir Varėnos savivaldybės savanoriai ir šauliai surengė sukarintą žygį „Dzūkų kovos keliais“.40 kmmaršrutas iš Merkinės į Varėną tęsėsi per Nedzingę ir Perloją. Žygyje dalyvavo ir trys Prienų šeštosios šaulių kuopos šauliai: K. Rukas, A. Bendoraitis ir J. Kasputis. Juos lydėjo komandos vadovas R. Karvelis.

Merkinė – vienas iš seniausių Lietuvos miestų, įsikūręs Nemuno ir Merkio santakoje. Tai senoji Dzūkijos sostinė, turtinga puikaus kraštovaizdžio, menanti ne tik kovas su kryžiuočiais, senuosius Lietuvos ir Lenkijos valdovus, Merkinėje buvo apsistojęs Rusijos caras Petras I-asis. Tai viena seniausių Lietuvos gyvenamųjų vietovių, garsios ir garbingos praeities miestas, buvęs žymus gynybinis ir administracinis, prekybos, švietimo bei religijos centras. Strategijos trikampis Vilnius–Kaunas–Merkinė tuo metu sudarė pagrindinę krašto gynybos sistemą. Būti Merkinėje ir neužkopti ant piliakalnio, nepasigėrėti Merkio ir Nemuno santaka tiesiog neįmanoma.1391 m. lapkričio 30 d. Kryžiuočiai pilį užėmė ir sudegino, o1394 m. pilies įgula traukdamasi pati ją sudegino. Dar katą pilis buvo sudeginta kryžiuočių1403 m. Miestelio centre yra  Švenčiausios Trejybės bažnyčia, pastatyta 1841–1845 m.

Pražygiavę15 kmpatekome į Nedzingę. Kaimas įsikūręs prie Nedzingio upelio. Čia mūsų laukė pirmas didelis siurprizas. Miestelyje šeimininkavo pokario Lietuvos partizanai, jauni, gražūs, uniformuoti ir gerai ginkluoti. Aikštėje yra paminklas kritusiems Lietuvos partizanams. Iš Nedzingės miško keliukais pasukome Perlojos link. Iš karto apsidžiaugėme, kad bus šioks toks pavėsis. Bet kai suskrido visokie kraujasiurbiai, džiaugsmas dingo. Ne gana to, praėjus3 km. užpuolė pokario stribai. Jie tikrino dokumentus ir ieškojo banditų, samagono, skilandžio ir t.t. Miškui baigiantis, sulaukėme dar vienos staigmenos. Susidūrėme su miške užsilikusiais vokiečiais. Jie jau žinojo, kad Antrasis pasaulinis karas jau pasibaigęs. Prašė tik benzino ir klausinėjo, kaip greičiau pasiekti Vokietiją.

Išėjus iš miško staigmenos nesibaigė. Mus pasitiko ne tik kapela, grojanti trankią muziką, bet ir Perlojos Respublikos muitininkai. Prieš 90 metų,  kai Lietuvoje buvo tik puse lūpų svarstoma apie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą, Varėnos rajone ant Merkio kranto įsikūrusios Perlojos kaimelio gyventojai įkūrė savo savivaldą. Perlojos Respublika, įkurta1918 m. lapkričio 13 d., gyvavo iki1923 m. Jos Prezidentas buvo Jonas Česnulevičius (1897–1952). Respublikai priklausė Perloja ir 10 gretimų kaimų.

Pagrindinis miestelio akcentas Švenčiausios mergelės Marijos bažnyčia ir paminklas Vytautui Didžiajam. Paminklą, kaip laisvės simbolį, sovietai ne kartą mėgino nugriauti. Perlojos gyventojai priešinosi paminklo griovimui, jį gynė ir apgynė. Perlojos apylinkėse pokario metais veikė pats gausiausias ir stipriausias Dzūkijoje Vytauto vardo partizanų būrys. Daugelis iš šių vyrų atgulė Perlojos kapinėse ir bažnyčios šventoriuje.

Kaip byloja padavimai, baltų meilės deivė Milda yra taip pat kilusi iš šių vietų. Apie tai byloja Mildos ežerėlis, kalnelis ir čiurlenantis į Merkį upelis Mildupis.

Iš Perlojos žygio maršrutas tęsėsi į senąją Varėną, kuri istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta1412 m. Čia Šv. Archangelo Mykolo bažnyčioje vargonininko šeimoje gimė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis.1928 m. A. Ryliškio iniciatyva senojoje Varėnoje buvo pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės paminklas nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti. Sovietmečiu paminklą nusiaubė naujieji šeimininkai. Obelisko viršuje, vietoj Vyčio, buvo prikabinta raudona penkiakampė žvaigždė. Galų gale paminklas visai nugriautas.

Paminklą atstatė sąjungininkai, tremtiniai, moksleiviai – visi miestelio gyventojai. Paminklo atstatymui varėniškiai surinko daugiau kaip 12 tūkst. rublių.

Nuo Nepriklausomybės paminklo keliavome prie senojo tilto per Merkį. Čia laukė paskutinis ir pats didžiausias siurprizas. 1920–1939 m. Merkio upė buvo demarkacinė linija tarp Lietuvos ir Lenkijos. Žygio metu viename krante matėme Lietuvos pasieniečius, o kitame Lenkijos.

Įveikus paskutinę kliūtį beliko4 kmiki išsvajotojo finišo Varėnos. Pirmasis pastatas Varėnoje buvo pastatyta1862 m. liepos mėnesį prie Peterburgo–Varšuvos geležinkelio. Tai buvo geležinkelio stoties pastatėlis. Dabar Varėna – rajono centras, kuriame yra apie 11 tūkst. gyventojų. Varėna  garsėja kasmet vykstančia „Grybų švente“. Netoli geležinkelio stoties yra paminklas Dzūkijos tremtiniams ir politiniams kaliniams. Varėnos parapija įkurta1919 m., kaip Daugų parapijos filija. Pirmoji bažnyčia pastatyta1930 m., ji buvo rekonstruota ir išplėsta1933 m. Šios bažnyčios šventoriuje ir baigėsi žygis „Dzūkų kovos keliais“.

J. Zunda