„Mokinių savivalda: demokratija ar žaidimas?“
Rugsėjo 15-21 dienomis Prienų švietimo centras kartu su partneriais – Prienų rajono savivaldybės Skriaudžių pagrindine mokykla ir Lenkijos Karolewo gimnazija bei Wilkowo mokykla – įgyvendino Lenkijos jaunimo mainų fondo finansuojamą projektą „Mokinių savivalda: demokratija ar žaidimas?“ Pagrindinis projekto tikslas – stiprinti Prienų rajono ir Lenkijos Ketrzyn valsčiaus mokinių savivaldos organizacijas, sudaryti sąlygas pasidalinti patirtimi ir idėjomis mokinių savivaldos srityje, įgyvendinant demokratinį mokyklos valdymą.
Mokinių savivaldos plėtra mokykloje yra viena iš būtinų sąlygų įgyvendinant demokratinį mokyklos valdymą. Norėdami geriau susipažinti, kokia mokinių savivaldų veikla bei ypatumai Lietuvoje ir Lenkijoje, o taip pat stiprinti daugiau nei ketverius metus besitęsiančius Prienų rajono savivaldybės ir Ketrzyn valsčiaus bendradarbiavimo ryšius, Prienų švietimo centras pirmą kartą parengė projektą, įtraukusį jaunimą ne tik į tarpkultūrinį bendravimą, bet ir dalyvavimą savivaldoje. Birželio 20 d. parengiamojo vizito buvo atvykę abiejų Lenkijos mokyklų atstovai. Prienuose jie susitiko su projekto koordinatoriais ir vadovais, aptarė projekto veiklos programą ir darbo metodus. Prieš susitikimą rugsėjo mėnesį projekto dalyviai turėjo paruošti namų darbus: atlikti tyrimą, savivaldos situacijos analizę savo mokyklose ir paruošti pranešimus konferencijai.
Projekte dalyvavo 30 dalyvių:10 lietuvių, 10 lenkų mokyklų atstovų, 4 vadovai ir dar 6 mokiniai, prisidėję savo lėšomis. Projekto vadovės: Prienų švietimo centro metodininkė Vaida Lėckienė, Skriaudžių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, mokyklos mokinių tarybos koordinatorė Virginija Naudžiūtė, Prienų švietimo centro direktorė Danutė Stankevičienė.
Įgyvendinant projektą vyko įvairios veiklos, padėjusios projekto dalyviams susipažinti, atskleisti kultūrinius panašumus ir skirtumus, skirtingą mokinių patirtį savivaldos organizacijų veikloje, dalintis šia patirtimi, analizuoti ją, mokytis vieniems iš kitų patirties ir daryti išvadas.
Atvykę į Prienus lenkai kartu su projekto dalyviais lietuviais visą savaitę gyveno UAB „Vidisa“ kempinge Birštone ir ruošėsi mokinių savivaldų konferencijai, o laisvalaikiu bendravo, drauge lankė įvairius kultūros objektus. Prienų krašto muziejuje dalyvavo edukacinėje programoje „Duonos kelias“, aplankė Nemuno kilpų regioninio parko Prienų lankytojų centrą, Visuomenės harmonizavimo parką, žymiausias Birštono, Trakų, Kauno vietas. Taip pat lankėsi Prienų rajono savivaldybėje, „Žiburio“ gimnazijoje, susipažino su gimnazijos Mokinių seimo ir Debatų klubo veikla, surengė vakaronę su Prienų skautais. Dalis veiklų vyko Skriaudžių pagrindinėje mokykloje, todėl lietuviai mokiniai ir svečiai turėjo galimybę susipažinti su mokyklos jaunimo iniciatyvomis, mokyklos ir miestelio bendruomenės ryšiais.
Demokratijos kūrimas prasideda nuo žaidimo demokratija
Praėjusį ketvirtadienį Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vyko projekto stovyklos dalyvių apskritojo stalo diskusija „Mokinių savivalda: demokratija ar žaidimas?“ Renginio tikslas – dar kartą padiskutuoti mokinių savivaldos bei aktyvumo tema, dalintis patirtimi, formuojant komandas, organizuojant rinkimus, kuriant taisykles bei susitariant dėl bendravimo principų. Prie projekto dalyvių apskritojo stalo diskusijoje prisijungė Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos, „Žiburio“ gimnazijos, Stakliškių vidurinės mokyklos atstovai.
Sveikindama visus apskritojo stalo dalyvius ir svečius Prienų švietimo centro direktorė D. Stankevičienė pasidžiaugė, kad per stovyklos laiką buvo nemažai nuveikta: įgauta daugiau drąsos ne tik kalbėti, bet ir sakyti tiesą, mokiniai tapo tolerantiškesni, išmoko aptarti dienos veiklas, išsakyti nuomonę ir teikti pasiūlymus.
Diskusijos dalyvius pasveikino ir Prienų rajono savivaldybės atstovai. Švietimo skyriaus vyr. specialistė Daiva Keblienė teigė, kad šis projektas turi labai gilią prasmę ir užtaisą ateičiai. „Norėtųsi tikėti, kad tai, ką jūs veikėte visą savaitę ir ką veiksite šiandien, turės tęstinumą, bendraujant tarpusavyje, – sakė vyr. specialistė, išreikšdama viltį, kad šis susitikimas bus tik startas. Galbūt kažkam tai padės pasirinkti profesiją, susirasti naujų draugų, subrandinti naujų minčių ir idėjų ateičiai. Diskusijos dalyviams ji palinkėjo kol kas pažaisti demokratiją, o ateityje išmokti naudotis to žaidimo taisyklėmis.
Jaunimo politika vykdoma, siekiant vieningo įvairių institucijų ir organizacijų požiūrio įgyvendinamos politikos mokinių savivaldos formaliajame švietime atžvilgiu, taip pat siekiant stebėti ir vertinti mokinių savivaldos situaciją ir formuojant tolimesnes veiklos gaires jai stiprinti, telkiant įvairių institucijų resursus. Apie tai, kaip jaunimo politika įgyvendinama savivaldybėje ir švietimo įstaigose, su kokiais sunkumais ir iššūkiais susiduriama, žengiant pirmuosius žingsnius tikrosios demokratijos link, kalbėjo Kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vyr. specialistas Adomas Kubilius, Švietimo centro metodininkė V. Lėckienė.
Darbą grupėse ir debatus padėjo organizuoti „Žiburio“ gimnazistai. Buvo svarstyti klausimai: Ar aš dalyvauju savivaldoje? Iš kur aš tai žinau? Gera, veiksminga savivalda mokyklose. Kaip tai atrodo? Ką aš (mes) galiu (galime) nuveikti, kad savivalda būtų veiksmingesnė? Kaip ir kuo galėtų padėti mokytojai, tėvai, įvairios organizacijos?
Kaip yra šiandien?
„Kol kas mokinių savivalda labiau panaši į renginių organizavimo būrelį, nei į tikrą savivaldą, kur mokiniai iš tiesų įgyvendina savo teises. Mokinių savivalda, kaip reiškinys, dar tik prasideda. Norėtųsi tikėti, kad diskusijos metu jie sukurs tą variantą, kai iš tiesų mokiniai įgyvendina savo teisę į savivaldą. O po to, Švietimo skyriaus ir Švietimo centro pagalba, bus galima vesti juos link to. Tada ir pačiose mokyklose, padedant lyderiams, pradės rastis tokia savivalda, kokia turėtų būti. Aišku, to reikia siekti kartu su mokyklų vadovais, nes turėti tikrą mokinių savivaldą vadovui reiškia didelį galvos skausmą“, – kalbėjo viena iš jaunimo lyderių projekte Skriaudžių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, mokinių tarybos koordinatorė V. Naudžiūtė.
Švietimo centro direktorės D. Stankevičienės nuomone, pirmiausia reikia „pasimatuoti“ save, pasižiūrėti, kokioje stadijoje esame. Po to pasižiūrėti, ko nori vaikai ir kaip įsivaizduoja savivaldą. Anot jos, net ir darbo grupėse buvo užduoti konkretūs klausimai, padėję išsiaiškinti, kiek mokiniai yra įsitraukę į mokyklos savivaldą. Pasak direktorės, iš ankstesnių ir šios dienos diskusijų išaiškėjo, jog mokiniai mano, kad mokytojai vis tiek vadovauja, o mokiniai tarsi didesnės įtakos mokytojams neturi. Tarsi kažko nori, bet kartu ir negali. „Svarbiausia, mokiniai turi suprasti, kad jie turi ir įsipareigojimų, ne tik teises ir norus“, – pabrėžė Švietimo centro direktorė.
Dar vienas svarbus aspektas, kurį akcentavo viena iš projekto vadovių V. Naudžiūtė, – įsitraukimas į to noro išpildymą. „Nei mokytojai, nei administracija nėra džinas, kuris išpildo norus. Sėdame kartu ir galvojame, ką turime kartu padaryti“, – teigė ji.
Kaip turėtų būti?
„Visi kalba apie demokratiją savivaldoje, bet kiekvienas turi šiandien pagalvoti apie savo indėlį ir vaidmenį joje. Į klausimą, kaip turi būti, dažnai girdimas atsakymas: kad viskas būtų gerai. Ką reiškia „gerai“? Reikia tą sąvoką išskleisti – norint turėti demokratiją mokykloje reikia labai daug dirbti“, – teigė D. Stankevičienė.
V. Naudžiūtė pridūrė, jog demokratinė visuomenė turi būti auginama nuo mokyklos suolo. „Jeigu mokiniai negaus to modelio mokykloje, tai neturės jo ir išėję“, – teigė ji.
Projekto vadovai džiaugėsi, kad savaitę kartu gyvenę projekto dalyviai kiekvieną vakarą galėjo išsakyti savo mintis, nuomones, jausmus, t. y. reflektuoti dienos veiklas ir tai, kaip jie jaučiasi. Tai padėjo jiems geriau pažinti vienas kitą ir savo šalių kultūras. Organizatoriai vylėsi, kad po debatų ir projektui pasibaigus, jų dalyviai turės viziją, kokie turėtų būti pokyčiai per ateinančius metus, dvejus, ką per juos reikėtų įgyvendinti savo mokyklose. Jeigu projektas būtų tęstinis, kitais metais galima būtų aptartii, ką pavyko nuveikti.
Roma Sinkevičiūtė
