Kelionė istoriniais sukilimo takais

Rugsėjo 13 d. prie Birštono savivaldybės vyko iškilmingas „Europos paveldo dienų 2013“ atidarymas ir vėliavos apkėlimas. Aikštė buvo papuošta žymių 1863 metų sukilimo dalyvių grafų ir bajorų giminių simbolika. Susirinkusiuosius prie savivaldybės pasveikinusi merė Nijolė Dirginčienė, priminė istorinio paveldo ir jo išsaugojimo mūsų ateities kartoms reikšmę.  

1984 metais buvo pradėtos rengti Europos paveldo dienos, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ši tradicija prigijo ir mūsų šalyje. Šių metų Europos paveldo dienų tema – „Epochos ženklai“, tad mūsų istorikai nusprendė, kad reikia paminėti labai svarbaus Lietuvai ir Lenkijai įvykio 1863 m. sukilimo 150 metines. Šis sukilimas  buvo svarbus abiem tautoms išsivaduojant iš carinės Rusijos priespaudos.

Kaip paminėjo Birštono muziejaus fondų saugotojas istorikas Vytautas Kuzmickas, mūsų kraštui tai ypač svarbu, nes šio sukilimo pradžia kaip tik ir buvo Birštone.

Po trumpo garbingų giminių, dalyvavusių sukilime, pristatymo susirinkusieji buvo pakviesti dalyvauti V. Kuzmicko organizuotoje pažintinėje ekskursijoje „1863 metų sukilimo pėdsakai Birštono ir Prienų krašte“, susėdo į autobusą ir išvyko į Prienus.

Čia Laisvės aikštėje V. Kuzmickas priminė kelionės tikslą, pasveikino Prienuose pagal mainų programą viešinčius italų moksleivius. Prisijungus prieniečiams, automobiliai pajudėjo link Žvėrinčiaus miško, kur pagal esamus istorinius dokumentus 1863 m. liepos 6 d. išsilaipino sukilėliai ir ilsėjosi kelias dienas. Apie šios vietovės įvykius labai įdomiai papasakojo istorikas V. Kuzmickas.

Nemajūnai seniai yra žinomi, turi savo istoriją, o aštuonioliktame amžiuje netgi pretendavo gauti miesto teises. Nemajūnų kapinėse palaidotas Birštono kurorto įkūrėjas ir1863 m. sukilimo rėmimo šiose apylinkėse vadovas Adomas Bartoševičius. O tuometinis Nemajūnų bažnyčios klebonas kun. Pranciškus Kazlauskas buvo vienas iš sukilimo Trakų apskrityje štabo vadovų. Kun. P. Kazlauskas veikė kartu su A. Bartoševičiumi, padėjo sukilėliams, agitavo ir apylinkių gyventojus priešintis carinės Rusijos politikai ir surusinimui. Po sukilimo buvo ištremtas į Sibirą ir ten žuvo.

Prie A. Bartoševičiaus ir P. Kazlausko savo veikla prisidėjo ir Ustronės dvarininkas Apolinaras Moravskis, žinomo rašytojo ir daktaro Stanislovo Moravskio giminaitis.

Kiekvienoje aplankytoje 1863 m. sukilimą menančioje vietoje iš istoriko V. Kuzmicko išgirdome daug įdomių ir iki šiol negirdėtų istorinių faktų.

Jiezne buvo numatyta aplankyti 1863 m. spalio mėnesį sukilėlių užpulto valsčiaus pastatą, vieno sukilėlių rėmėjo kapą senosiose Jiezno kapinėse ir užsukti į Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčią. Čia daug padėjo Jiezno klebonas Rolandas Bičkauskas, kuris ir pats domisi Jiezno istorija, gali papasakoti apie garsiųjų grafų Pacų veiklą Jiezne ir jo apylinkėse.

Ekskursijos dalyviai aplankė Panemunės kaime esančią buvusio dvarininko Adomo Bartoševičiaus sodybą, kur šiuo metu gyvena jo provaikaitė Ona Žukauskienė. Jos šeima ir atstatė dvarą. Yra ir gražus tvenkinys. Žinoma, jau ne toks, koks buvo seniau. Svečius apsitiko garsios giminės palikuonės, provaikaitės Zita Bartusevičiūtė ir Ona Žukauskienė, kurios pasidalijo prisiminimais. V. Kuzmickas joms įteikė atminimui garsiojo prosenelio nuotrauką.

Dėl laiko stygiaus liko nemažai neaplankytų vietų. Neapsilankyta Vėžionyse, Stakliškėse, Punioje, Alytuje. Aišku, išsiruošus į tokią kelionę 4 valandų negana. Juk tai kelionė ne tik po objektus, menančius 1863 m. sukilimo įvykius, bet ir kelionė laiku.

Po ekskursijos Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centre vyko išvykos aptarimas. Apie 1863 m. sukilime dalyvavusius garbius Prienų krašto žmones pasakojo Prienų muziejaus darbuotoja Anelė Razmislavičienė. Visų renginio dalyvių vardu už puikius pasakojimus istorikui V. Kuzmickui dėkojo birštonietė Aldona Milda Valatkienė.

Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close