Iš Birštono muziejaus fondų. „Birštonas iki širdies yra man labai brangus, kaip ir mano jaunystėje“
Muziejaus fonduose atkreipėme dėmesį į buvusio Birštono kurorto direktoriaus, gydymo purvu pradininko gydytojo Jurgio Venckūno laišką žymiam kurortologui, mokslinių tyrinėjimų vadovui, vienam iš Birštono kurorto vadovų Vytautui Meškai. Laiškas rašytas1967 m. birželio 29 d. 76 metų Jurgis Venckūnas laiške sielojasi dėl pablogėjusios sveikatos: „Ačiū už Tamstos laišką. Besiruošiant Tamstai atsakyti staiga susirgau gripu. O aš dar gerokai buvau sugriuvęs po radikulės. Prostatos operacija1965 m. ir ištižimas po gripo žymiai padidėjo, tad iki šiolei jaučiuosi sunkiai“.
Birštono nostalgija
Atsakydamas į Vytauto Meškos paklausimą dėl gydymo istorijos Birštone, Jurgis Venckūnas rašė: „Dėl Birštono Tamstą domimais klausimais su mielu noru stengsiuos atsakyti, nes Birštonas man iki širdies yra labai brangus, kaip kad ir mano jaunystėje. 1916 metais baigęs Saratovo universiteto fakultetą užkliuvau į Kaukazo mineralinių vandenų grupę: Kislovodską, Essentuki, Piatigorską, susižavėjau balneoterapija ir likau balneoterapu iki šiolei“. Jurgis Venckūnas iki1925 m. žinias tobulino Berlyne pas profesorių Rierą. Susipažino su naujausia to meto medicinine aparatūra, su širdies ligų gydymu, ilgą laiką praleido Bad-Vanheino kurorte. „Sugrįžęs iš užsienio, grįžau į Birštoną.1925 m. Birštone surado dideles gydomojo purvo atsargas. Ėmiau purvo procedūromis gydyti Birštone kibiruose, dar prieš purvo vonios steigimą Birštone. Departamentas (Sveikatos – V. K.) komandiravo mane į Vokietiją. Aplankiau Bad-Freentavalde, Bad-Elster, Bad-Reinerz, Bad-Kudova gydymo purvu kurortus, kur taip pat kiek galėdamas rūpinausi prasidėjusiu purvo įrengimu Birštone, ko ėmėsi Lietuvos Raudonasis Kryžius, daktaro R. Šliūpo vadovaujamas, kad atstati Birštono kurortą R. Kryžiaus lėšomis“ (kalba netaisyta – V. K.). Jurgis Venckūnas savo laiške prisiminė ir ankstesnę Birštono istoriją. „Birštono kurortas jau yra apie 100 metų, buvo daugiausia Lietuvos dvarininkų lankomas. Jame suvažiuodavo daugiausia Lietuvos dvarininkai pasigydyti ir paūžti, palėbavoti. Svečius priimdavo Birštono gyventojai savo vasarnamiuose ir jais rūpindavosi gerai maitindami, prižiūrėdami. Centras buvo kurorto parke, kurorto valdytojo rankose: vasarnamiai, kurorto bufetas, kurorto pasilinksminimų – šokių didelė salė“.
J. Venckūno laikais „Birštonas augo ir plėtėsi. Suvažiuodavo iki 6000 ieškančių balneologinio gydymo ir vasarotojų. Išeidavo iki 1000 vonių per parą“ (Tuo tvirtinimu tenka suabejoti, nes moksliniuose tyrinėjimuose tie skaičiai neaptinkami – V. K.). Gydytojai tuometiniame Birštone buvo tik du: J. Venckūnas ir J. Brundza. J. Venckūnas laiške aprašo mineralinių versmių Žemuosiuose Šančiuose ir Panemunėje atradimą ir gydyklų ten steigimą Nežiūrint didelio užimtumo, J. Venckūnas ir toliau daug dėmesio skyrė Birštonui: „Vasaros metu važinėdavau priiminėti ligonių ir Birštono kurorte“. Tai patikslina anksčiau susiformavusią nuostatą, kad jo direktoriavimui1930 m. pasibaigus, nutrūko J. Venckūno ryšiai su Birštonu. Iš tiesų Jurgis Venckūnas Birštone dirbo iki pat sovietų okupacijos1940 m. Nuo 1940 m. iki nacių okupacijos J. Venckūnas dirbo Druskininkuose, kur įsteigė vieną sanatoriją.
Bičiulystės ryšiai
Jurgis Venckūnas laiške prašė kolegos padėti jam: „Kai būsime Birštone, apie viską plačiau išsikalbėsime, ir apie Birštoną. Taigi tikime su žmona apsilankyti ir pasigydyti Birštone1967 m. (laiško rašymo metais – V. K.). Kaip tai galime įgyvendinti? Ar galime tikėtis apsistoti Birštone su administracijos pagalba? Ar viską turime derinti su kurortų valdyba?“
Daugiau detalių sužinosime susitikę su Birštono garbės piliečiu Vytautu Meška. Bet ir tai, kad mirus Jurgiui Venckūnui, Vytautas Meška su žmona buvo kviečiami į ketvirtines mišias žymaus gydytojo pagerbti, parodo, kad tarp šių didžių žmonių susiklostė bičiuliški santykiai. Gydytojas Vytautas Meška, iš gydytojo Jurgio Venckūno perėmęs estafetę, buvo ne tik garsus specialistas, eruditas, bet ir ryški asmenybė. Atidumas, gerumas žmonėms, nuoširdumas, paprastumas, paslaugumas – tai savybės, kurios traukė, žavėjo žmones. Ne tik bendradarbius, bet ir visus aplinkinius. Kai Birštone išvysti nepamatuojamą susireikšminimą, pasipūtimą, aroganciją, net valdininkišką pataikavimą, pasenusius komandinius metodus, o kartais ir naujų idėjų stoką, tai supranti, kiek svarbus mums visiems gydytojo Vytauto Meškos pavyzdys. Karališkojo kurorto siekis neįmanomas ne tik be paslaugų kokybės, bet ir be nuoširdumu, atidumu ir aukšta inteligencija pagrįsto mikroklimato formavimo.
Vytautas Kuzmickas,
istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
