Praėjusį savaitgalį Birštono sakraliniame muziejuje buvo atidaryta ir pristatyta 11-ojo dailininkų plenero paroda „Vasaros impresijos“. Dailininkės, galerijos Kaune savininkės Irenos Mikos (Mikuličiūtės) vadovaujami menininkai birštoniečiams pateikė piešinius, pastele, akvarele ir pieštuku  sukurtus per kurorte, kitoje Nemuno pusėje, praleistą laiką.

Muziejaus direktoriaus pareigas atliekanti Roma Zajančkauskienė pasidžiaugė, kad ir šiais metais dailininkai lieka ištikimi tradicijai ir kurorto gyventojams pristato savo kūrinius, papasakoja apie savo kūrybinius pasiekimus ir patirtus įspūdžius.

Irena Mikuličiūtė susirinkusiuosius supažindino su kiekvieno dailininko darbais, temomis ir sentencijomis.

Šiais metais Birštono plenere dalyvavo 4 dailininkai: Aušra Andziulytė, Romanas Averincevas, Algirdas Šakalys ir Irena Mika.

Plenero įspūdžiais pasidalijo jaunas menininkas R. Averincevas:

– Sunku būtų lyginti visus šių metų vasaros plenerus. Kiekvienas iš jų buvo savitas, nelyginamas ir nepakartojamas. Kudirkos Naumiestyje portretavau vietinius gyventojus, o štai Irena užsiėmė tenykštės gamtos ir urbanistikos mistifikacija.

Tytuvėnuose pirmas etapas buvo persunktas sakraline tema, kurios ypatingą gausą mums pateikė Tytuvėnų sakralinės architektūros ansamblis. Antrasis etapas jau buvo pasaulietinis. Atlikome jį su ypatinga drąsa ir energija. Irena paskutinius savo peizažus tiesiog iššovė supoetindama įprastinę Tytuvėnų kasdienybę. Algirdas Šakalys savuosius darbus taip pat suskirstė į du etapus: pirmasis atliktas savo  studijoje Kaune – tai Stasio Stacevičiaus portretas, nupaišytas aliejine pastele, o antrasis – Tytuvėnuose tapyti itin simboliški ir suabstrahuoti panoraminiai peizažai.

Birštonas besibaigiančios vasaros atspindžiais buvo susietas su persikėlimu į kitą Nemuno krantą. Aš pradėjau paišyti dar keldamasis laiveliu. Vėliau užsikabinau už Vytauto Didžiojo skulptūros, deja, atsukusios mums nugarą. Irena, persikėlusi per Nemuną, užsisklendusi savyje, nuklydo viena į brūzgynus šalia upės ir ten atidarė savąsias suabstraktinto gamtos matymo čakras. Algirdas dirbo itin greitai ir jausmingai. Didingoji Birštono bažnyčia jo paveiksle man atrodo netgi didesnė nei yra iš tikrųjų, nors atlikta ant nediduko paišybos lapelio aliejine pastele.

Aušra Andziulytė nesileidžia į detales ir jų nuoseklų aiškiną. Ji kalba užuominomis ir metaforomis. Šiuolaikiniame tapybos kontekste jos originalumas slypi ne jos kuriamame vaizde ar kolorite. Jos supratimui reikalingas absoliutus įsigilinimas ir įsiklausymas į vaizdo atlikimo techniką, jo monochrominį daugiasluoksniškumą bei kaligrafiją. Juk muzika, kaip ir poezija, egzistuoja ir tyloje.

I. Mika savaip įvertino kiekvieno dailininko darbą, pasakojo įspūdžius, patirtus Birštone, ir kaip tai pavyko įamžinti popieriuje. Priminė, kad tapybos darbai spalio mėnesį bus eksponuojami meno galerijoje Kaune (I. Kanto g. 5).

 

 

Laimutės Kozlovienės „Atsivėrimai“

 

Nemažai lankytojų sulaukia ir menininkės iš Vilniaus Laimutės Kozlovienės darbų paroda „Atsivėrimai“, įsikūrusi muziejaus antrojo aukšto erdvėse.

Įdomūs, saviti paveikslai tokie nepaprasti, kad norint įsitikinti, kad tai ne tapybos darbas, o rankomis išsiuvinėtas paveikslas, tenka jį paliesti rankomis.

Pati menininkė sako, kad stengiasi ką nors naujo sugalvoti, padaryti darbelį nauja technika, išgaudama norimą rezultatą. „Atsivėrimai‘ – tai išgyvenimai, jausmai ir mintys, kilusios iš jos vidinio pasaulio vaizdinių.

Einame nuo vieno kūrinio prie kito, ir vis stebimės, klausinėjame, kaip tai padaryta. Laimutė aiškina labai nuoširdžiai, pasakoja beveik kiekvieno darbelio atsiradimo istoriją.

Šioje parodoje eksponuojami išsiuvinėti paveikslai, velti iš vilnos, instaliacijos, batikos ir tapybos darbai. Laimutė Kozlovienė – plataus profilio menininkė. Tiek daug gražių darbelių padaryti įvairiais būdais gali tik labai talentingas ir subtilus kūrėjas. Per 30 kūrybos metų Laimutė dalyvavo daugelyje parodų šalyje ir užsienyje, yra surengusi ir personalinių savo darbų parodų.

L. Kozlovienė baigė prekybos ekonomikos mokslus Vilniaus universitete, o vėliau, klausydama širdies balso, kviečiančio eiti meno keliu, neakivaizdžiai studijavo Maskvos liaudies menų universitete, baigė ir Lietuvos dailės akademiją.

Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close