Minime Atminties tako sukūrimo 25-metį
1988 metų rudenį Alksniakiemio miške prie Nemuno 11 tautodailininkų sukūrė ąžuolo skulptūrų ansamblį ,,Atminties takas“, menantį trėmimų ir okupacijos netekčių laikus. Atminties tako skulptūros labai gražios ir dvasingos, nes skulptoriai į jas sudėjo visa, kas brangiausia, kas yra mūsų širdyse. Tuo laiku tai buvo pirmasis skulptūrų memorialas Lietuvoje. Sąjūdžio inicijuotas Atminties takas pažadino žmonių patriotinius jausmus visame krašte. Šios skulptūros skirtos atminti žuvusiesiems kovose su kryžiuočiais, sukilimuose prieš carinės Rusijos priespaudą, tremtiniams ir stalinizmo aukoms. Šiemet minime 1863 m. sukilimo 150-ąsias metines.
Pagrindiniai Atminties tako sumanytojai ir organizatoriai buvo trys veiklūs vyrai: buvęs Birštono turistinės bazės direktorius Kazys Stankevičius, kartu su bazės darbuotojais globojęs tautodailininkus, birštonietis medžio drožėjas Romas Venckus, sugebėjęs sukviesti iš įvairių Lietuvos vietovių medžio drožėjus, ir tuo metu Birštone dirbęs architektas Feliksas Jackevičius. Jų dėka per trumpą laiką prie turistinės bazės buvo pastatyta vienuolika puikių ąžuolinių skulptūrų. Ąžuolų parūpino Prienų miškų urėdija. Drožėjus konsultavo skulptorius Jonas Meškelevičius, rašytojas Vytautas Petkevičius.
Prieš 25-erius metus, rugsėjo 24 dieną, šeštadienį, prie Birštono turistinės bazės teritorijoje pastatytų skulptūrų susirinko daugybė žmonių. Čia buvo ir tie, kurių dėka atsirado šis Atminties takas. Skulptūrų autoriai: Romas Venckus (skulptūra ,,Už ką“), Pranas Kaziūnas (koplytstulpis ,,Lietuva, už visas tavo kančias“), Vidas Cikana (koplytstulpis ,,Visiems, užaugusiems šėtono paunksmėj“), Vladas Rakuckis (koplytstulpis ,,Motinų skausmui ir kūdikių klyksmui, sustingusiems Sibiro speige“), Viktoras Žilinskas (koplytstulpis ,,Pažvelk į Nemuną – į savo sielos giedrą, į žydrą sielą – į savo gyvybės versmę“), dabar jau a. a. Jonas Tvardauskas (koplytėlė ,,Kiekvienam doram žmogui, padėjusiam galvą už Lietuvą“), Marijanas Misevičius (koplytstulpis ,,Žmonės, neleiskime mūsų Žemėje gimti drakonams“), Alvydas Seibutis (koplytstulpis), Rimantas Zinkevičius (koplytstulpis ,,Įmynęs pėdą, čia jaučiuosi ne svetys, bet šeimininkas, amžius čia gyvenęs. Ir joks ateivis jau neiškrapštys kulka nei durtuvu iš šitos žemės…“ (Boleslovas Mačionis), Raimundas Puškorius (koplytstulpis ,,Lietuva, Tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme“), Ginutis Dudaitis (koplytstulpis ,,Numesk, Tėvyne, rūbą seną“), Aleksandras Kuzinas ir Vladas Kuzinas (geležinės koplytstulpių viršūnės – saulutės).
Žvelgiant į šias skulptūras galima atsekti sudėtingą ir dramatišką Lietuvos istoriją. Tautiniai ženklai ant šių skulptūrų Lietuvai yra brangūs ir įdomūs. Tuo laiku viešai juos eksponuoti reikėjo ir drąsos. Tai ir Rūpintojėlis su lietuviško ąžuolo vainiku, simbolizuojantis ne tik vargus ir sielvartą, bet ir ramybę, rūpestį, meilę, ir Tremtinys ant kryžiaus su klausimu ,,Už ką?“. Tai gyvas priekaištas už sulaužytus likimus, mirtį ir badą Sibiro tremtyje. Kituose stogastulpiuose skausmą, netektis primena motinos ir kūdikiai. Katalikiško tikėjimo ženklai, padėję išgyventi lietuviams ne vieną siaubo įvykį: Mergelė Marija, Rūpintojėliai. Iš Lietuvos istorijos atėjęs karžygys, šalia lietuvaitė su gėlių puokšte. Yra viltingų simbolių: bet kokio pavojaus akivaizdoje beriąs į žemę grūdą sėjėjas, javų pjovėjas ir kūlėjas, duonos kepėja. Stogastulpius puošia lietuviškos metalinės saulutės. Jos Atminties takui suteikia viltį ir tikėjimą. Į liaudies kūrybą grįžo tradicijos.
Gražią 1989 metų gegužės popietę Atminties take, minint 1948 metų gegužės 22-osios masinius trėmimus, susirinko daugybė Birštono ir Prienų krašto žmonių, kuriems skaudi mūsų tautos praeitis. Čia Šv. Mišias už tremtinius aukojo Prienų parapijos klebonas Juozapas Užupis.
,,Kas nesupranta Kristaus kančios, tas nesupras ir žmonių kančios, – kalbėjo gerb. klebonas per pamokslą. – Susimąstykim, kas padėjo tremtiniams iškęsti kančias ir kas davė jėgų sugrįžti į savo žemę. Tikėjimas padės pasiekti pergalę“. Po Šv. Mišių buvo pašventintas Atminties takas. Todėl ir šiandien Atminties takas mums yra šventas ir brangus.
Laikas ir gamta daro įtaką mediniams kūriniams, juos ardo. Dėkojame Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto dailės katedros meninio baldų konservavimo ir restauravimo specialybės studentams, vadovaujamiems dėstytojo dailininko Bangučio Prapuolenio, 2011-ųjų metų birželį kūrybinės stovyklos ,,Kūrybos ir bendradarbiavimo džiaugsmas“ metu atnaujinusiems Atminties tako skulptūras.
Rugsėjo 24 d. (antradienį) 15 val. maloniai kviečiame visus dalyvauti medžio skulptūrų ansamblio ,,Atminties takas“ sukūrimo 25-mečio paminėjime, kuris vyks Atminties take, Alksniakiemio miške, Birštono savivaldybėje. Dalyvaus skulptūrų autoriai. Renginio metu skambės patriotinės dainos, kurias atliks Vytautas Babravičius (Simas). Į renginį galima vykti savo transportu arba keltu (nemokamai) nuo prie ,,Tulpės“ sanatorijos gydyklų esančios prieplaukos.
Šiais metais minime ir Sąjūdžio 25-metį. 1988 m. rugsėjo 8 d. Birštono kultūros centre įvyko steigiamasis persitvarkymo Sąjūdžio rėmimo grupės susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 600 žmonių. Buvo išrinkta iniciatyvinė grupė iš 15 žmonių. Rugsėjo 18 d. Birštone buvo surengtas mitingas. Sveikiname visus sąjūdiečius 25-ečio proga.
Kviečiame Birštono muziejuje (Vytauto g. 9) aplankyti žymaus fotografo, Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario Vytauto Daraškevičiaus fotografijų parodą ,,Į Laisvę“. Paroda apima laikotarpį nuo Sąjūdžio pradžios iki nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimo 1990 m. kovo 11-ąją.
Vytautas Šeškevičius,
Birštono muziejaus direktoriaus pavaduotojas
